“Filosofinė medžiagos samprata”, kun. dr. Felikso Jucevičiaus paskaita filosofijos sekcijoje

Materializmo problemą toliau svarstydamas, savo paskaitoje “Filosofinė medžiagos samprata” kun. dr. F. Jucevičius rado tiek Aristotelį, tiek dialektinį materializmą nepakankamai išaiškinančius moderniųjų griežtųjų mokslų duomenis (paskaita sukėlė karštas diskusijas). Prelegentas taip suglaudė savo išvadas:

ARISTOTELIO filosofinis pažinimas buvo metafizinė problema. Jis nori pažinti pasaulį galutiniuose principuose, t. y. savo esmėje. Materijos filosofija, kaip jo filosofija apskritai, yra esmių filosofija. Jos priklauso nuo mąstymo logikos ir žodis yra tos tiesos pagrindinis simbolis. Gi modernioji fizika atsisako iš viso spręsti studijuojamo objekto esmės klausimą. Ji tesidomi tik jo struktūra. Jos pažintoji tiesa remiasi bandymais, o jos simboliai yra skaičiai ir metafizinės formulės. Žodžiu, Aristotelio materijos filosofija ir modernioji fizika turi kaip objektą kitus pasaulius ir reiškia du skirtingus mąstymo būdus. Turėdami tai omenyje, mes galime suprasti, kodėl Aristotelio filosofija sunkiai derinasi su moderniosios fizikos samprotavimais apie materiją.

KADANGI DIALEKTIKA nėra gamtos dėsnis, tai savaime aišku, kad ji negali būti nei įstatymu minčiai. Tai, ką marksistai vadina dialektinės minties kategorijomis, k. a. perėjimu iš kiekybės į kokybę, prieštarybių sklaida, neigimo neigimas tėra tik metafizinis žaidimas aprioriniais modeliais bei simboliais. Kad taip iš tikrųjų yra, parodo fizikos istorija. Kokią fizikos šaką beimsime, mokslininkai pagalbon šaukiasi ne dialektines kategorijas, bet bandymus, loginę analizę Ir matematinius formulavimus. Šito metodo laikydamiesi, jie sukūrė ir dabartinio pasaulio viziją. Aišku, tai dar nereiškia, kad fizikų pasaulis yra vienintelis galimas pasaulis. Bet iki šiol jis atrodo esąs vienintelis tikras pasaulis.

Kun. dr. Feliksas Jucevičius