■    MOKSLO AKADEMIJA

     "Akademija nevirs užkonservuota senų pensininkų archyvinė įstaiga, bet ji eis su gyvenimu ir ims tekėti kūrybinio bei mokslinio darbo srove", taip prieš keletą metų prof. Z. Ivinskis apibūdino Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos ateitį išeivijoje. Šie žodžiai vis labiau tampa realizuojami. Tai rodo ypač du faktai: akademijos augimas ir rugsėjo 5-7 d. Niujorke įvykęs jos šeštasis suvažiavimas.

     1954 m. išeivijoje atgaivinus Akademiją, narių nebuvo nė 60, visi senosios kartos. Dabar jų yra 172. Vien tik per vienerius paskutiniuosius metus įsijungė 40 jaunesnės kartos mokslininkų, daugumoj universiteto profesorių ar dirbančių valstybiniuose tyrimų institutuose. Nauji židiniai yra steigimosi stadijoje Toronte, Philadelphijoje, Washingtone, Clevelande, Vokietijoje ir kitur. Svarbią reikšmę turės ir ruošiamas Lietuvių Studijų Institutas Romoje, Lietuvos istorijos ir religinės kultūros institutas (prie kurio jau veikia centras, renkąs dokumentacinę medžiagą apie religinę padėtį Lietuvoje).

     Tenka džiaugtis, kad, šalia vyresniųjų paskaitininkų, šeštajame Suvažiavime buvo pakviesti ir jaunesnės kartos mokslininkai su naujom idėjom ir naujais priėjimo būdais. Dėl to suvažiavime buvo jaučiamas gaivumas, ypač tiksliųjų — gamtos mokslų, psichologijos, o taip pat filosofijos sekcijose (plačiau apie Akademijos suvažiavimą — žr. A. Liuimos, S. J., atidaromasis žodis šio "L. L." nr. 289 psl. bei suvažiavimo paskaitų ištraukos 301 psl.).

■    STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ

     Kiek iš užjūrio atplaukiančių žinių galima spręsti, šiemet Huettenfelde Vokietijos Lietuvių Fronto Bičiulių, evangelikų jaunimo, ateitininkų ir skautų bendrai rugpiūčio 8-16 d. suruoštoji studijų savaitė buvo ne tik kiekybiškai gausi (apie 130 asmenų), bet ir kokybiškai gaivi — aktuali tema "Krikščionybė moderniame pasaulyje" aplink save subūrė visą eilę paruoštų paskaitų: prof. J. Ereto "Krikščionis ir kultūra", prel. L. Tu-labos "Vatikano II Santaryba ir Bažnyčios reiškimasis dabarties pasaulyje", evangelikų kun. J. Urdžės "Santarybos atgarsiai protestantų sluoksniuose" ir kun. dr. V. Kazlausko "Krikščionybės ateitis". Kitomis aktualiomis temomis kalbėjo prof. Z. Ivinskis, dr. J. Lingis, St. Lozoraitis jr., prof. V. Mantautas, mokyt. V. Natkus ir dr. P. Rėklaitis.

     Ne vienoje paskaitoje pakartotinai nuaidėjo įkvėpta ir įkvepianti mintis apie krikščionybę, kaipo Dievo į žmonijos istoriją įsiveržimą, neleidžiantį nurimti žmonijai, mūsų tautai, o taip pat ir mums išeivijoje. Aukščiau minėtasis L. K. M. Akademijos suvažiavimas Niujorke, o taip pat ir šioji studijų savaitė rodo to kūrybinio nerimo dvasios esant mūsų tarpe.

ŽMOGUS SU VIZIJA

     Šiuo metu pasaulyje nėra kito mokslininko, kuriuo būtų taip domimasi, kaip 1955 m. mirusiu jėzuitu paleontologu Teilhard de Chardin. Apie jį bei jo mintis kasdien pasirodo rimtas straipsnis ir kas savaitę knyga ar ilgesnė studija.

     T. de Chardin nesudarė naujos atbaigtos pasaulėžiūrinės sistemos, bet savo krikščioniškon vizijon įjungė evoliucijos idėją. Pagal jį, gamta vystėsi ir to proceso rezultatas yra žmonija, kuri per technologiją, kultūrą ir meilės galią toliau vysto pasaulį ir vystosi pati. Tas darbas savo esme yra religinis, nes per Kristų veda pas Dievą.

     "Mano vienintelis tikslas", pareiškė jis, "yra savo gyvenimą logiškai gyventi, t. y. jį pilnai nukreipti į didžią pasaulio viltį". Tos vilties pagrindą sudaro besivystančios žmonijos vienijimasis Kristuje (žr. "L. L.", 1963, gruodis, 362-363 psl.).

■    RIAUŠĖS IR TEISINGUMAS...

     Riaušės Harleme... Riaušės Ročesteryje... Negras paauglis trenkia krautuvės langan su plyta ir bėga, iš vitrinos pasigriebęs prekių.

     Savęs klausiame: ar šios riaušės neparodo negrų nesubrendimo siekiamai laisvei bei pilietinėms teisėms, dėl kurių tiek daug buvo kovota JAV-ių kongrese?

     Visgi neturime spręsti apie negrų teises pagal jų dorumą, mandagumą ar kultūros lygį. Pilietinės teisės turi būti tos pačios baltam, juodam ar raudonam. Čia ne kultūros, bet teisingumo reikalas. Kas jas neigtų, pasirodytų neteisingas ir tuo pačiu nekultūringas.

     Ilga ir karšta vasara rasinio teisingumo reikalo nepakeitė. Juodos odos žmogus turi gauti ir gaus pilnas žmogaus teises, nežiūrint jo ir mūsų aklumo, užsispyrimo bei blogos valios. Žinoma, įtampos neišvengsim, nes turim padaryti per vienerius metus tai, ko nepadarėm per šimtmetį.

■    ... IR NEGRŲ OPOZICIJA

     Antra vertus, tokių riaušių negalime laikyti kultūra nei gera priemone teises išsikovoti. Tai pabrėžia ir visa eilė negrų vadų:

     "Mes negalim savo siekių pavesti butelių mėtytojams ir akmenų svaidytojams", šiais žodžiais Roy Wilkins, vienas NAACP vadų, nusako pačių negrų opoziciją iškilusioms riaušėms.

     Riaušėse dalyvavo tik apie 1% Harlemo negrų (Ročesteryje gal nė tiek, nes ten prie chuliganizmo darbų prisidėjo ir baltieji). Joms pritarė daugiau, bet buvo ir tokių, kurie riaušininkams pastojo kelią, kaip pvz. Bayard Rustin ir jo vadovaujama rankomis susikabinusiųjų grandinė.

     Taikiomis priemonėmis teises įgyti bandantys negrų vadai nėra visai akli ir savųjų negerovėms, ypač kultūringumo stokai. Kad ir toks Martin Luther King, Amerikos negrų Ghandi, ragina savuosius siekti ne tik teisių, bet ir išsilavinimo bei kultūringumo.

■    MEKSIKIEČIAI UŽ LIETUVĄ

     Tacambare, Meksikoje, yra baigiama statyti Fatimos bažnyčia, kurios šalutinė koplytėlė skiriama Aušros Vartų Marijai.

     Laikiname pastate prieš Aušros Vartų Marijos paveikslą vakarais meksikiečiai meldžiasi už Lietuvą ir kitus komunistų pavergtus kraštus, tuo norėdami atsidėkoti už mūsų maldas už Meksiką diktatoriaus Calles persekiojimo laikais.

■    DIRBA IR ŠEIMININKAUJA

     Betty Friedan iškėlus revoliucinį pasiūlymą visoms moterims dirbti savo pamėgtoje profesijoje (žr. "L.L.", 1964, liepa, 234 psl.), kyla klausimas, kiek amerikiečių moterų dirba ir kartu namuose šeimininkauja.

     Pagal Gyvybės Apdraudos Instituto pranešimą, iš 10 milijonų daliniu darbu užsiimančiųjų moterų 3.5 milijono yra namų šeimininkės. Tačiau dauguma jų dirba ne iš pamėgimo, bet iš reikalo.

GERIAU ATSKIRAI

     Daugelyje JAV-ių aukštesniųjų mokyklų berniukai ir mergaitės mokosi kartu tose pačiose klasėse. Neseniai pravesti tyrinėjimai parodė, kad mokslo našumas žymiai pakyla, jei berniukai ir mergaitės mokosi atskirose klasėse. Kingswood (Kalifornijoje) aukštesnės mokyklos direktoriaus Ch. Houser tvirtinimu, tai yra dėl to, kad paaugliai, atsiskyrę, gali geriau susikaupti.

■    PIRMA MOTERIS

     Rugsėjo 20 d. Paulius VI paskyrė pirmą moterį — Marie Louise Monnet — klausytoja Vatikano Suvažiavime. Ji yra Jean Monnet, Europos susivienijimo sąjūdžio steigėjo, sesuo ir vienos tarptautinės apaštalavimo organizacijos pirmininkė.