Spausdinti

MARIE F. C. CARON

Iš prancūzų k. vertė J. Rudavičienė

     Prieš keletą metų visu jaunatvišku nesuvokiamumu aš tau, rodos, sakiau: “Nepasitikėk moterimis...”

     Faktinai tikra, kad didžiausiu moters priešu yra kita moteris ir tai dėl to, kad daugelis jų laiko viena kitą savo konkurentėmis. Šių moterų vienintelis gyvenimo tikslas yra patikti vyrams; į tai veržiasi visi jų veiksmai ir visi jų žodžiai... Taip pat, kada dvi moterys yra pristatomos viena kitai, jos retai kada pasižiūri į akis paspausdamos ranką. Instinktyviai, žaibo greitumu, jos jau įvertino suknelę, iškritikavo kojas ir pastebėjo papuošalus... Tiktai po to atsiranda šypsena, malonios frazės ir nuoširdus pasikalbėjimas. Bet jos žino, kaip laikytis atitinkama proga, kovoje, kuriai jos noriai ar nenoriai atsiduoda.

     Gal būt, aš perdaug juodai atvaizdavau tą moterų santykių paveikslą. Bet aš norėčiau, kad, tame pamačiusi absurdą, tu vengtum jas imituoti. Niekuomet nepamiršk, kad moteris nėra verčiama būti konkurente: visų pirma ji yra būtybė, panaši į tave, turinti tuos pačius rūpesčius, tas pačias pareigas, tuos pačius džiaugsmus, statanti sau tokias pat problemas, kaip jos beatrodytų. Žiūrėk į jas tik iš šito taško, iš šito kolegiško aspekto; ir jei atsitiktinumas pastatys jus abi prieš tą patį vyrą, pasakyk sau, kad meilė — tai nėra varžybos ir kad tu save pažeminsi, įsivaizduodama ją tokiu būdu. Pasišalink su šypsena ir neturėk jokios pagiežos nei vienam nei kitam dėlei to, kas gali gimti tarp jų. Turėk savigarbos, kad norėtum geriau būti ta, kuri pasirenkama, negu ta, kuri prisimeta.

     Turėk gailestį toms, kurios iš savo gyvenimo daro nuolatinę ir nevaisingą kovą, kurioje jos išsisemia daugiau, negu kad iš tikrųjų yra manoma. Galų gale baigiasi tuo, kad jos taip pamėgsta savo vargą, kad nedaro jokių pastangų jį sumažinti ir, būdamos toli nuo pasigydimo, jos po truputį miršta. Turėk gailestį toms, kurios kenčia dėl įvairių mažų gyvenimo sunkumų ir kurios, nematydamos nieko kito, tik juos, priduoda jiems perdaug reikšmės ir pamažu pasidaro nuolankiomis ir savavališkomis vergėmis visų medžiaginių savo gyvenimo sunkumų.

     Bet turėk gailestį taip pat ir toms puikioms moterims, prieš kurias lenkiamasi dėl jų nepaprasto pasiaukojimo arba dėl to, ką jos pasiekė savo protiniu sugebėjimu: tai yra moterys, kurios, neradusios tokios laimės, kurios norėjo, susikūrė ją savo asmeninėmis pastangomis, savęs atsižadėjimu ar darbu. Bet laimė, kurią susikuria sau patys, pareikalauja tiek metų vienišos kovos, ir tie, kurie jos pavydi, nevisuomet turi drąsos ją nugalėti. Turėk pagarbą ir gailesti šioms moterims — jos to užsitarnauja, nes niekuomet nereikia pamiršti, kad nors jos ir turi tą laimę, kurios jos norėjo, bet jos nevisuomet yra pilnai laimingos moterys.

     Aš norėčiau, kad tu pasiliktum vidury kelio tarp šitų dviejų kraštutinumų. Aš žinau, kad yra labai sunku pasiekti šią lygsvarą, bet viskas yra galima, kada tikrai to norima. Neprisirišk prie gyvenimo smulkmenų. Neeikvok savo gyvenimo dėl rūpesčių, kurie yra svarbūs tik šiuo momentu. Atlik savo kasdienines pareigas linksmai ir kaip galima geriau. Numatyk sunkumus, bet negalvok vien tik apie juos. Priešingai, pasistenk juos pamiršti, kai tik proga tam pasitaiko ir jei gali tai padaryti nepakenkdama savo reikalui. Vienok turėk pamėgimą tų mažų žmogiškų rūpesčių, kad pasiliktum žmogiška. Neieškok kelių lipti į viršūnes: jie yra tenai labai aukštai, ...bet jie yra tenai vieni. Būk moteris — visai paprastai. Ir jei tu pasieksi tą lygsvarą, kurios aš tau trokštu iš visos širdies, jei tu mokėsi pasitenkinti ta laime, kurią tau duoda gyvenimas, nematydama jame vien tik sunkumus, o taip pat neturėsi noro juos pralenkti, tuomet tu būsi ne tik džiaugsmas savo artimiesiems ir tave mylintiems, bet ir laiminga moteris...