JAUNIMO METAI

Jaunimas laiko tėkmėje perima vyresniųjų darbus. Išeivijos, lietuvių tautos ir Lietuvos ateičiai reikia jaunimo, kuris savo idealizmu ir entuziazmu brandintų ir vykdytų tautinius mūsų idealus. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba, siekdama sudaryti sąlygas dabartinei lietuvių jaunimo padėčiai laisvojo pasaulio kraštuose ir pavergtoje Lietuvoje apžvelgti, jaunimui į lietuvišką gyvenimą įtraukti ir jo pasiektiems laimėjimams mokslo, meno, literatūros, politikos, religijos ir kitose srityse išryškinti, jaunimo dvasiai naujiems darbams, polėkiams ir pasiryžimams uždegti, jaunimo tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo nuotaikoms kelti, skelbia

1966 METUS PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO METAIS. Šiam tikslui Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba: 1. Kviečia laisvojo pasaulio lietuvių jaunimą į šio jaunimo Kongresą Chicagoje, JAV, 1966 birželio 30 — liepos 3. 2. Kreipiasi i laisvojo pasaulio lietuvių bendruomenes, organizacijas, parapijas, spaudą, radijo valandėles ir visus lietuvius, prašydama jaunimui dėmesio, jo siekimų supratimo ir visokeriopos paramos. 3. Skatina visus domėtis jaunimo klausimais ir prašo padėti vykdyti Lietuvių Jaunimo Metų programą. 4. Prašo visuose raštuose, leidiniuose, spaudoje ir kitur 1966 metus žymėti Lietuvių Jaunimo Metais. Pasaulio Lietuvių Jaunimo Metai pradedami Kanados Lietuvių Jaunimo Kongresu 1965 spalio 9 Toronte, Kanadoje. Metų šūkis: Mūsų jėgos, mūsų žinios Laisvai Lietuvai Tėvynei!

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba

JAUNIMO KONGRESAS

Jaunimo Metų didžiausias įvykis bus Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas Čikagoje. To Kongreso paruošiamajam komitetui vadovauja šešių asmenų prezidiumas. “L. L.” redakcija kreipėsi į prezidiumo narius, pateikdama jiems visą eilę klausimų. Žemiau talpiname atsakymus trijų atsiliepusiųjų narių: pirmininko Algio Za-paracko, vicepirmininko Vaclovo Kleizos ir informacijos skyriaus vedėjo Eugenijaus Vilko.

Ko tikimasi iš šio Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso?

Iš Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso tikimasi daug ko. Pirmiausia, šiame suvažiavime suvažiuos jaunimas iš įvairių kraštų, turės progos išdiskutuoti tolimesnę lietuvybės išlaikymo galimybę, politinę padėtį ir turės suderinti visuose kraštuose tolimesnę veiklą.

(A. Zaparackas)

Kongresas turi bent keturis pagrindinius uždavinius: suburti, parodyti, sustiprinti ir ieškoti. Suburti galimai didesnį mūsų jaunimo skaičių ir leisti jam drauge pabuvoti, pajusti bendrą ryšį ir pagyventi pakilia lietuviška nuotaika tas kelias dienas. Parodyti jaunimui ir plačiai mūsų, o taip pat ir amerikiečių visuomenei tai, ką mūsų jaunimas daro, siekia, kuo jis gyvena, kuo rūpinasi ir kokiomis nuotaikomis įsijaučia į lietuvišką dalią. Sustiprinti jaunime drąsą ir pasiryžimą žengti lietuvišku keliu, kuris yra lietuvio ir pilnutinio žmogaus kelias. Ieškoti naujų prošvaisčių bei būdų savo gyvenimu liudyti tai, ką žodžiais deklaruojame, tai, ką vadiname lietuviškumu ir humanizmu, nes niekuomet neprivalome pamiršti, kad esame žmonės sau ir kitiems.    (V. Kleiza)

Tikimasi, kad pačiame kongrese bus ko pasimokyti, pasiklausyti. Bet svarbiausia, kad kongreso proga bus daug galimybių susipažinti, pasidalinti patyrimu lietuviškajame darbe ir įsitikinti, kad mūsų uždavinys yra kitus lietuvius įtikinėti, jog tik bendrai dirbdami galėsime didesnių darbų imtis.    (E. Vilkas)

*  *  *

"Jaunimas" darosi labai plati sąvoka. Kuriam jaunimui kongresas taikomas?

Kongresan kviečiamas visas lietuvių kilmės jaunimas. Jaunimui pageidaujant, jaunuolio definicija nėra griežtai nustatyta; kiekvienas, kuris jaučiasi jaunu, gali kongrese dalyvauti.

(A. Zaparackas)

Kongresas taikomas visam lietuviškam jaunimui, neatsižvelgiant i jo amžių. Žmogus tol jaunas, kol nepradeda senti. Amžiaus ribą labai sunku nustatyti. Drįsčiau teigti, kad šis klausimas ir sudaro beveik didžiausius sunkumus beruošiant visą kongreso programą. Atrodo, jog bandoma ribotis jaunimu, esančiu tarp 16-17 m. ir ligi maždaug 35 m. Bet tai labai grubus aptarimas. Kongresan kviečiami dalyvauti visi, kuriuos domina jaunimas ir jo problemos.

(V. Kleiza)

Pirmoje eilėje kongreso programa taikoma jaunimui, kuris atvažiuos iš tolimesnių kraštų bei JAV ir Kanados miestų. Tikimasi, kad atvažiuojančių daugumas bus tarp 18 ir 30 metų, tačiau tai nėra svarbu, nes kongreso metu bus paralelinės sesijos ir tuo būdu visi dalyviai bus įtraukti į pasidalinimą žiniomis. (E. Vilkas)

*  *  *

Kas kongresui duos idėjinį turinį? Ar jame bus sudaryta proga jauniesiems išsikalbėti jiemsrūpimais klausimais, ar bent besiklausant išsiaiškinti, kuriais klausimais jie turėtų rūpintis?

Prieš kongresą bus ideologinių organizacijų stovyklos. Stovyklos bus netoli viena kitos. Čia bus skaitomos paskaitos ir pravedamos diskusijos. Kiekvienas jaunuolis galės pasisakyti jam rūpimu klausimu. Pačiame kongrese prelegentai stengsis iškelti šių dienų jaunimo problemas ir jas su jaunimu padiskutuoti. (A. Zaparackas)

Jaunimo Metai sudaro Kongreso foną, todėl jame atsispindės idėjinis tų metų turinys. Tie, kurie norės kalbėti ir išsikalbėti, turės progos, nors tas gal ir bus laiko bei aplinkybių šiek tiek apribota. Bendrai paėmus, tokio pobūdžio sąskrydžiai nėra tinkama dirva platesnės minties diskusijoms. Tas turi būti atliekama šiauresniame ratelyje, kur kalba lengviau rišasi ir žodis drąsiau išsprūsta. Čia kaip tik ir iškyla reikalas atkreipti dėmesį į visą Jaunimo Metų programą ir paskirose organizacijose bei grupėse tas mintis svarstyti, kelti klausimus, ieškoti atsakymu gyvenimui ir sau. Kongreso paskaitos bei diskusijos bendrais bruožais bandys apžvelgti mūsų jaunimo padėtį laisvajame pasaulyje ir pavergtoje Lietuvoje bei stengsis mesti nauju minčių tolimesnėms diskusijoms bei dialogui savo tarpe.    (V. Kleiza)

Kongreso programa jau baigiama paruošti turint galvoje skelbiamus kongreso ir Jaunimo Metų tikslus. Išsikalbėti kongreso dienomis vargu ar užteks pakankamai laiko. Tačiau tam ruošiamos prieškongresinės programos-stovyklos. Reikia tikėtis, kad kiekvienas dalyvis įsitikins, kad garbė būti lietuviu ir todėl tokiais turime ir būt.    (E. Vilkas)

*  *  *

Kokie, Jūsų nuomone, yra svarbiausi išeivijos lietuvių jaunimo reikalai šiuo metu?

Gal būt, pats opiausias klausimas yra, kaip jaunimui suderinti dviejų kultūrų ir papročių gyvenimą ir išlaikyti lietuvybę. (A. Zaparackas)

Svarbiausi lietuvių jaunimo reikalai šiuo metu yra: a. Į ž v e l g t i  į savo padėtį ir ją tinkamai suprasti. Esame išeiviai. Ar skiriamės kuo nors nuo kitų? Kaip kiti į mus žvelgia? Kokia yra mūsų padėtis šiame krašte, plačiame pasaulyje, pavergtoje Lietuvoje? b. Į s i s ą m o n i n t i savo lietuviškąją būti, jos pareigas bei uždavinius. c. įsisąmoninimas įpareigoja i š l i k t i . Išlikti ištikimais sau, savo tėvų žemei, žmogui. Didelis uždavinys, bet ar jis turi mus bauginti? d. I š k i l t i  aukščiau masės, iškilti savo darbu ir savo kūryba. Jau ne vienas iš mūsų tarpo suspėjo savo vardą iškelti mokslo bei kūrybos pasaulyje savoje aplinkoje. To privalo siekti kiekvienas. Lietuvis turi tiesti kūrybinį kelią į pasaulio sąžinę, nes tik tuomet svetimieji įvertins mūsų laisvės troškimus. Siekti mokslo viršūnių yra svarbiausias mūsų uždavinys savo būčiai pateisinti. Mes galime kurti laisvai, mekeno nevaržomi. Tos laimės neturi mūsų pavergtieji broliai. O tai mus ir įpareigoja intensyvesniam darbui, e.  į p r a s m i n t i  savo išeivijos kelią yra dar vienas uždavinys ir tikslas mūsų jaunimui. Reikia įprasminti savo kaip žmogaus ir kaip lietuvio egzistenciją. Kitu atveju ar pajėgsime pasiteisinti prieš save ir prieš tuos, kurių aukos kelias krauju nužymėtas?    (V. Kleiza)

Kiekviena jaunimo organizacija turi savo rūpesčių ir reikalų. Tačiau, tur būt, vienas bendras visų reikalas yra surasti jaunimo vadovų, kurie gyvu pavyzdžiu patrauktų jaunuosius. Su mažaisiais nedidelė bėda, nes tėvai juos priverčia bent šeštadieniais mokytis lietuviškai, draugauti su lietuviais sueigose ir važiuoti į stovyklas. Tačiau kas kita su aukštesnes mokyklas lankančiais. Kaip idiegti mintį, kad atsisakymas įsirašyti į kurią nors lietuviu studentų ideologinę organizaciją yra lietuviško gyvenimo atsisakymas? Kaip išaiškinti, kad, dirbdamas lietuviškoje ir amerikietiškoje ar kitokioje visuomenėje, žmogus turės pilnesnį gyvenimą?

Vienu žodžiu, matome, kad per jaunimo organizacijas yra įsigijamas lietuviškasis įsitikinimas arba tikėjimas Lietuvos ateitimi ir mūsų pareigomis Lietuvai.    (E. Vilkas)

* * *

Paskutiniu metu jaunoji karta labai suaktyvėjo ir kai kurnet imasi iniciatyvos kelti pavergtos Lietuvos reikalus (pvz. žygiu į Jungtines Tautas New Yorke). Kaip kongrese bus pristatoma okupuotos Lietuvos situacija?

Jaunoji karta, kurią daugumoj sudaro čia baigę aukštuosius mokslus akademikai, visa laiką rado noro dalyvauti politinėj veikloj. Dabartinė lietuvių politinė veikla reikalauja, kad jaunimas stotų į buvusias politines partijas, kurios buvo įkurtos Lietuvoj ir tik tada galėtų įsijungti į politinę veiklą. Daugumas jaunimo nenori susirišti nei su viena politine partija, bet nori dirbti aktyvų tėvynės vadavimo darbą. New Yorko žygis yra gražus pavyzdys, kaip jaunajai kartai rūpi Lietuvos laisvinimo darbas. Gražus ir įtakingas jaunimo darbas atliekamas per “Lituanus” žurnalą, kuris supažindina pasaulio politikus ir visuomenę su Lietuvos kultūra ir Lietuvos laisvinimo byla.

Šiuo metu daugumas jaunimo ieško ryšio su tauta. Tai yra natūralus jaunimo troškimas. Dabartinę Lietuvos padėtį ir jaunimą pristatysime taip, kaip jis yra. Pristatysime jo atsiektus tautinius laimėjimus, jo troškimus, jo ateities pageidavimus ir t. t.    (A. Zaparackas)

Tam tikslui bus skiriama viena akademinės programos dalis, kurioje bus bandoma supažindinti kongreso dalyvius su esama padėtimi okupuotame krašte. Ryšys su Lietuva jaunajai kartai turi gyvybinės reikšmės. Todėl bus stengiamasi atskleisti bent maža dalelė tos tikrovės, kuri šiuo metu dengia Lietuvos veidą. V. Kleiza

Į visus klausimus, kurie liečia okupuotą Lietuvą, bus atsakoma taip, kaip mūsų vadovaujamieji politiniai veiksniai pageidauja. Tuo tikslu yra palaikomas glaudus ryšys. Kas gali tačiau nesidžiaugti, kad jaunimas imasi iniciatyvos parodyti savo įsitikinimus ir reikalavimus Lietuvai laisvės. Tokiems žygiams reikia pritarti, juos reikia remti, nes tik organizavimo darbuose įsigijamas patyrimas vadovauti. (E. Vilkas)

*  *  *

Ar vertėtų kongrese a) pristatyti tokius projektus kaip lietuviškąjį "Taikos Korpą"; b) kongreso dalyvius supažindinti su plačiame pasaulyje įvairiose srityse besidarbuo-374 jančiais jaunais lietuviais; pvz. Taikos Korpe (Kasparavičiūtė), misijose (J. Kazickaitė), JAV dėl civilinių teisių (J. Liutkus)?

Jaunimo Kongresą galima vadinti “Taikos Kor-pu”, nes tas jaunimas, kuris atvažiuos arba bus atvežtas iš kitų pasaulio kraštų, bus mūsų Lietuviškas Korpas, kuris, grįžęs į savo namus, perduos tą įskiepytą Jaunimo Kongreso dvasią savo krašto lietuviams. Yra malonu matyti mūsų jaunimą reiškiantis ir veikiant savo pasirinktojo krašto organizacijose ir veiksniuose, bet šiame Kongrese norėtume atkreipti kuo didesnį dėmesį į lietuvių ir Lietuvos reikalus. Politinis momentas Kongrese turėtų būti lietuvių jaunimo peticija Jungtinėms Tautoms, prašant Jungtinių Tautų svarstyti Lietuvos dabartinę padėtį, o antra — dėti visas pastangas, kad Laisvosios Europos Radijas (Radio Free Europe) pradėtų transliacijas į Pabaltijo kraštus.

(A. Zaparackas)

Pavyzdžiai kalba šimtą kartų geriau už žodžius. Todėl būtų labai sveika, jei vienu ar kitu būdu mūsų iškilesnieji jaunosios kartos žmonės atrastų tinkamą vietą kongreso programoje. To bus siekiama. Kiek pavyks, parodys ateitis. Kalbant apie įvairius projektus, kaip lietuviškąjį Taikos korpą, sveikintina kiekviena nauja pozityvi mintis. Konkrečiai jaunimo bendravimo klausimui bus skiriama atskira tema. Bendrai, Jaunimo Metų bėgyje turėtų kilti naujų konkrečių minčių, planų, sumanymų ateities darbams, nes tas rodytų, kad nestovime vietoje, bet žengiame pirmyn. Pasitenkinimas esama padėtimi yra didžiausias mūsų stabdis ne vienoje veiklos srityje. Nevertėtų bijoti drąsesnio žodžio ar naujesnės minties. Tik minčių pasikeitime galime pajusti gyvenimo pulsą.

(V. Kleiza)

Mano nuomone, bus bandoma kongrese pristatyti kokius nors naujus būdus, kurie kuo nors padėtų, pvz. kaip skiepai nuo kokios ligos. Tačiau tai priklausys nuo kalbėtojų ir diskusijų.

Vienas iš pagrindinių kongreso tikslų yra paskatinti visus dalyvius ateities lietuviškiems darbams. Taigi bus stengiamasi į kongresą pakviesti visus tuos lietuvius ir ypatingai jaunuolius, kurių darbais mes turėtume didžiuotis. Pvz. jau turime keletą lietuvių karių, kurie yra pasižymėję kovose su komunistais Vietname; jeigu atvažiuos kas nors iš Taikos Korpo, tai bus malonu pristatyti; tikimės visos eilės jaunuolių, kurie yra pasižymėję įvairiose mokslo srityse; pagaliau reikia pagerbti ir iškelti jaunuolius, pasižymėjusius lietuvių jaunimo organizacijų vadovavime.    (E. Vilkas)