Spausdinti

■ NAUJAGIMIO AKIMIS

     Šiame "L. L." numeryje minime M. K. Čiurlionio 80 m. gimimo ir P. Teilhard de Chardin 10 m. mirties sukaktis. Abu atrado savąsias vizijas ir abu jomis praturtino žmoniją. Pasaulyje abu pamatė kažką naujo, nes į jį žvelgė, Čiurlionio žodžiais, "naujagimio akimis" (žr. citatą šio "L. L." nr. 361 psl.).

     Analogiškai, tik nepalyginamai prasmingiau, tuos pačius žodžius galime pritaikyti Tam, kuris gimė pirmose Kalėdose. Ir jis į visa žvelgė Naujagimio akimis; ir jis žmoniją praturtino vizija — ne tik vizija, bet ir jos išganingu įsikūnijimu, pats būdamas Dievas - su - mumis.

     Mielus skaitytojus sveikiname tą Faktą mininčių švenčių proga, linkėdami to Fakto tikrove vis daugiau persisunkti. Juk ir mes esame pašaukti praturtėti to Naujagimio žvilgsniu bei gyvenimu.

■ NOBELIO TAIKOS PREMIJA

     1965 m. Nobelio Taikos premija buvo paskirta Jungtinių Tautų Vaikų Fondui (UNICEF).Šis fondas, įsteigtas šelpti nuo antrojo pasaulinio karo nukentėjusius vaikus, šiuo metu yra išplėtęs savo veiklą visame pasaulyje, teikdamas skurstantiems vaikams maisto ir medicininę pagalbą. Jis yra remiamas JT valstybių ir pavienių asmenų aukomis, rinkliavomis bei kalėdinių atviručių pardavinėjimu.

■ VARGU AR GALIMA

     Apie Bažnyčios atsinaujinimą sovietai daugumoje tyli, nes jis prieštarauja jų propagandai, religiją pristatant kaip "atgyvenusius prietarus". Tačiau jie negali visiškai užsimerkti; tad retkarčiais jį pavaizduoja kaip niekam tikusias pastangas pritapti prie pasaulio.

     "Komjaunimo tiesa" (1965 m. rugpj. 13) komunistus net perspėja dėl tam tikrų iliuzijų: "Šios Vatikano bei kitų bažnyčių "re362 formos" kartais sudaro atskiriems ateistams iliuzijas, esą, jei bažnyčia taikosi prie laiko dvasios, tai ji pripažįsta savo bejėgiškumą, ir dėl to religija savaime atmirs. Vargu ar galima sutikti su tokia argumentacija". Toliau paaiškinama kodėl: "Religija kito visos istorijos eigoje: pavyzdžiui, XVI a. prieš atskirus katalikybės požiūrius pasisakė protestantai. Nuo to religija neatmirė. Tas pat ir šiandien. Ji tik bando. Jono XXIII žodžiais tariant, jaustis "žemiškąja institucija" ir nepriešpastatyti savęs laiko dvasiai".

■ KUNIGAI-DARBININKAI PRANCŪZIJOJ

     Kunigų-darbininkų sąjūdis Prancūzijoje vėl atgaivinamas išbandyti "pirmajam trijų metų periodui", taip nusprendė Prancūzijos hierarchija, išgavusi Vatikano pritarimą.

     Šis sąjūdis buvo įsteigtas nukrikščionėjusioms darbininkų masėms grąžinti krikščionybėn (žr. "L. L." 1964 lpkr. ir grdž. nr.). Kai kurioms neigiamybėms išvengti 1953 ir 1959 m. sąjūdis buvo labai apribotas, kad nustojo ne tik savo vardo, bet ir efektingumo.

     Kunigai vėl ims dirbti fabrikuose kaip paprasti darbininkai, tik gyvens kartu (pavieniai galės gyventi tik išimtinais atvejais), galės įsirašyti į darbo unijas, tačiau jose negalės turėti atsakingų pareigų.

■ ... IR ARGENTINOJ

     Kunigų-darbininkų sąjūdis tebuvo žinomas tik Prancūzijoje. Pasirodo, kad jų yra ir kitur. Tik jų darbas neiškyla viešumon, nebent krizės metu.

     Tėv. Huidobro, anksčiau ruošęsis kunigo-darbininko pašaukimui Prancūzijoje, vysk. Jeronimo Podestos pritarimu, su kitais dviem kunigais ramiai dirbo fabrike Valentin Alcinoje nuo 1963 m. iki šios vasaros. Kai fabriko vadovybė atleido 120 darbininkų ir paliko juos be pragyvenimo šaltinio, kun. Huidobro suorganizavo streiką. Atleistieji savo darbus atgavo. Tik netrukus pats kun. Huidobro buvo iš darbo atleistas.

     Keturiolika kunigų raštu parėmė kun. Huidobro veiklą: "Mes smerkiame elgesį (fabriko) administracijos, besikreipiančios į Bažnyčios hierarchiją sustabdyti gildų sąjūdi katalikybei plėsti".

■ KUNIGAI IR ATEITY NEVES

     Spalio mėnesį popiežius Paulius VI pranešė, kad Visuotiniame Susirinkime nebus diskusijų apie Vakarų Bažnyčios kunigų celibatą (nevedimą). Jis pareiškė, kad nevesdami "kunigai gali pilnai pašvęsti visą savo meilę Kristui ir be išimties didžiadvasiškai atsiduoti Bažnyčios tarnybai ir sieloms". Todėl Vakarų Bažnyčioje celibatas paliekamas.

     Matyti, kaikurie vyskupai buvo įteikę prašymus Susirinkime kelti celibato klausimą. Visgi dauguma vyskupų gausiu plojimu pritarė šiam popiežiaus nutarimui. Vyskupams yra palikta galimybė savo nuomones pareikšti raštu pačiam popiežiui.

■ NIEKO ŽMONIŠKO

     Raudonoji Kinija jau kuris laikas kaip perserga aukščiausią komunizmo laipsnį. Nužmoginimas vyksta ne tik praktiška kolektyvizacija, bet ir pačiame galvojime, išreikštame raštu, kuriame vengiamas kad ir bet koks pavartojimas žodžių kaip žmoniškumas" ar "žmogiška prigimtis". Prieš kiek laiko net Sovietų Sąjunga nukentėjo, kritikuojama Naujosios Kinijos Žinių Agentūros už jos tikėjimą, kad "kas nors žmogiško slypi net pavojingiausiame žmogžudyje".

■ VIENUOLĖS PRAŠO BALSO

     Moterų didžiųjų vienuolijų vyresniųjų suvažiavimas Denver, Colorado, priėmė rezoliuciją - prašymą Romai paskirti seserų atstoves į komisijas vienuolijų reikalams, vykdysiančias Bažnyčios Susirinkimo nutarimus ir pagal juos keisiančias Bažnyčios kanonų įstatymus.

     "Moterys turėtų pasisakyti apie joms taikomas taisykles. Iki šiol tokias taisykles sudarydavo tik vyrai. Pasisakome stipriai už tai, kad mes būtume atstovaujamos", pareiškė sesuo M. Luke, Loretto seserų vyresnioji, dalyvavusi Bažnyčios Susirinkimo trečiojoje sesijoje klausytojos teisėmis.

■ AUKSAS TEKA Į EUROPĄ

     Nuo senų laikų aukso ir valiutos rezervai valstybės ižde skaitomi patikimu krašto turtingumo rodikliu. Štai kaip, pagal vokiečių savaitraštį Die Zeit,atrodo 1959 ir 1965 m. dešimt turtingiausių pasaulio kraštų (neįskaitant Sovietų Sąjungos, kuri savo aukso rezervų neskelbia): JAV 1959 — 19.5 milijardai dolerių, 1965 — 14.8; Vakarų Vokietija — 5.7, 6.4; Prancūzija — 1.7, 5.3; Italija — 2.9, 3.8; Šveicarija — 2.0, 3.0; Anglija — 2.7, 2.8; Kanada — 1.9, 2.5; Olandija — 1.3, 2.0; Belgija — 1.2, 2.0 ir Japonija — 1.3, 1.7. Tarp 10 suminėtų kraštų septyni yra europiečių. Nors JAV tebepirmauja, tačiau iš visų tik jų rezervai yra sumažėję Vakarų Europos sąskaiton.

■ EKUMENINĖS DISKUSIJOS

     Pasaulinė Bažnyčių Taryba (World Council of Churches)paprašė Katalikų Bažnyčios vadovybės skirti teologų grupę ekumeninėms diskusijoms. Roma kvietimą priėmė. Sudarytas keturiolikos žmonių komitetas iš protestantų, ortodoksų ir katalikų, kurie dabar susitinka pokalbiams.

     JAV katalikai užmezgė diskusijas su episkopalais apie Eucharistiją, su liuteronais apie Nicėjos Tikėjimo Išpažinimą, o su presbiterijonais, dalyvaujant ir moterims, apie Bažnyčios atsinaujinimą.

■ “LAIŠKAI LIETUVIAMS” DIDINAMI

     Aktualėjant "L. L." turiniui, kylant skaitytojų susidomėjimui ir gausėjant bendradarbiams, didėja ir patys "L. L." vadovybe ir puslapių skaičiumi. Prie ligšiolinės redakcijos — vyr. red. K. Trimako, S. J., G. Kijausko, S. J., ir dr. A. Liulevičiaus — jungiasi buv. ilgametis "L. L." red. J. Vaišnys, S. J., B. Bulotaitė kaip technikinė redaktorė ir Alg. Kezys, S. J., kaip foto redaktorius.

     Vienerių metų "L. L." vertė bus 5-6 doleriai, tačiau prenumerata bus keliama tik iki 4 dolerių, prašant skaitytojų ir toliau žurnalą remti aukomis.