■ PILNIAU IR SUDĖTINGIAU
Visuotiniam Susirinkime popiežius skatino vyskupus priimti schemą apie misijas; vyskupai nubalsavo paruošti kitą, konkretesnę. Dauguma Bažnyčios Tėvu pasisakė prieš Marijos titulavimą Bažnyčios Motina (t. y. ne prieš Mariją, kaipo Bažnyčios Motiną, bet prieš šio titulo įvedimą); popiežius, baigiantis tai sesijai, iškilmingai paskelbė Mariją Bažnyčios Motina. Pagaliau popiežius neišklausė daugumos vyskupų prašymo įsiterpti ir leisti balsuoti už religijos laisvės dokumentą: balsavimas buvo atidėtas.
Šie kontrastiniai faktai nerodo, kad Bažnyčios vadovybė nebesusigaudo, bet kad ji pilnėja. O kas pilnėja, darosi sudėtingiau. Pereinamasis laikotarpis visada iššaukia įtampą tol, kol atskiri faktoriai atranda savo vietą. Iki šiol Bažnyčios vadovavimas priklausė tik popiežiui: Visuotiniai Bažnyčios vyskupų Susirinkimai buvo reti ir atsitiktiniai. Dabar ką tik vyskupai priėmė ir popiežius patvirtino vyskupų kolegiškumą, t. y. jų, kaipo apaštalų įpėdinių, galią valdyti Bažnyčią su popiežiumi. Šis valdymo būdas — principe pripažintas, bet dar turi atrasti konkrečią formą.
Praėję šimtmečiai ir dabartis rodo, kad visos Bažnyčios vadovavimui yra reikalingas visuotinis žvilgsnis ir tarptautinė patirtis. Tą žvilgsnį ir patirtį vyskupai atsinešė į Bažnyčios Suvažiavimą. Reikia tikėtis, kad, paskelbus kolegiškumą, jais bus nuolat naudojamasi visos Bažnyčios labui.
■ PROTESTAS PRIEŠ PROTESTUS
Kai kada skaitome spaudoj, kad praeiviai neskuba į pagalbą plėšikų užpultiems, ar net nepašaukia telefonu policijos.
Taip atsitinka JAV miestuose. Visgi pasaulinėj politikos arenoj kartais pasitaiko dar blogiau. Čia ne tik nestovima vietoj, kai reikia nekaltai užpultus gelbėti, bet net protestuojama, kai kiti gelbsti.
Rytų Konge komunistų remiami puslaukiniai sukilėliai išliejo savo neapykantą, suiminėdami, žiauriai kankindami ir žudydami baltuosius, jų tarpe misijonierius, kunigus ir vienuoles. Matant, kad derybomis nieko neatsiekiama, o barbariški darbai plinta, amerikiečių lėktuvais buvo pasiųsti belgų parašiutininkai. Bent dalis dar likusių gyvų belaisvių buvo išgelbėta.
Prieš šią gelbėjimo operaciją pasigirdus protesto balsams (pvz. Etiopijos imperatorius ją pavadino "tarptautiniu banditizmu" po "kilnaus humaniškumo skraiste"), pasipiktiname pačiais protestuojančiais ir jų piktu tikrovės iškreipimu: komunistais — dėl jų partiškumo, indonezais — dėl jų supernacizmo, ir kai kuriais afrikiečiais — dėl jų superrasizmo.
■ BURRA GURU
Bombėjuj vieno milijono indų sutiktas ir "burra guru" (didžiu šventuoju) vadinamas popiežius Paulius VI jiems paliko ne tik įspūdį, bet ir nemažą pinigų sumą skurdui ir badui sumažinti.
Iš Bombėjaus popiežius išsivežė ne tik indų simpatiją, bet ir aiškesnį jų skurdo supratimą. Dar būdamas ten, jis visam pasauliui pareiškė norą, "kad tautos sustabdytų apsiginklavimo lenktynes ir vietoj to pašvęstų savo išteklius ir pajėgas broliškai padėti besikuriančioms tautoms" ir "kad atiduotų bent dalį savo ginklams išleidžiamų pinigų pašalinti maisto, drabužių, pastogės ir mediciniškos globos nepriteklių".
■ ATIDĖTI NE TAIP BLOGA
John C. Murray, S. J., daugiausiai prie religijos laisvės deklaracijos teksto paruošimo prisidėjęs amerikietis teologas, pasisakydamas apie to teksto balsavimo nukėlimą į sekančią sesiją, pareiškė: "Aš esu linkęs manyti, kad tas sprendimas buvo išmintingas". Jis tikisi, kad po ilgesnio ir brandesnio apsvarstymo atsiras dar daugiau tą deklaraciją remiančiųjų.
■ PAMINĖTINAS TRAGIŠKAS FAKTAS
Vatikano Suvažiavime svarstant religijos laisvės deklaraciją, Austrijos kardinolas Koenig iškėlė reikalą joje paminėti "tragišką faktą, jog milijonai neturi religijos laisvės", nes ateistiniu religijos persekiojimu nusikalstama prieš žmogaus vertę ir prieš 1948 m. Jungtinių Tautų paskelbtą Žmogaus Teisių deklaraciją (iš kalbos suprasta, kad čia minimas religijos persekiojimas komunistiniuose kraštuose).
■ INFORMACIJA APIE LIETUVA
Bažnyčios Visuotinio Susirinkimo trečioj sesijoj dalyvavusiems vyskupams buvo išdalintas vysk. V. Brizgio laiškas su prel. V. Mincevičiaus paruoštu pranešimu apie Bažnyčios ir religijos persekiojimus komunistų okupuotoje Lietuvoje.
■ ARABAI LIEKA ARABAIS
Visuotinis Bažnyčios Susirinkimas nubalsavo priimti santykių su nekrikščionimis dokumentą, kuriame patvirtinama, kad žydų tauta, kaipo tokia, nėra kalta Kristaus nužudymu. Nors jau daugel kartų buvo viešai aiškinama, kad tas skelbimas yra ne politinis, bet religinis (ir tai pripažino pats arabų Jordano ministeris pirmininkas Bahjat Talhouni), tas neįtikina arabų, nenorinčių nieko gero girdėti apie žydus (žr. "L. L." 1964, rugsėjis, 254 p. "Nors ne politika").
Iškreiptai interpretuodama, arabų spauda puolė Bažnyčią, popiežių ir Susirinkimą, o katalikų paaiškinimai nebuvo leidžiami spausdinti. Dauguma arabų krikščionių yra taip pat prieš tokį žydų "išteisinimą".
■ UŽ PASITIKĖJIMĄ ŽODŽIU
Dr. R. Šilbajoriui paskaitoj dėkojant Šekspyrui už "jo pasitikėjimą žodžiu", o aktoriams Martinaitytei ir Kelečiui inscenizuojant jo tragedijų ištraukas, pernai gruodžio 12 d. Čikagos lietuvių visuomenė prasmingai paminėjo šio pasaulinio masto rašytojo jubiliejinius metus. Šiais žodžius visai nevertinančiais laikais džiugu buvo išgirsti prelegentą tariant: "Kalba — dieviška žmogaus savybė".
■ TIK PENKIS ..
Mums atkreipus dėmesį į plintantį jaunių išlaidumą ("L. L.", 1964, gruodis, 386 psl.), į akis krito pastaba, kad Anglijos populiarioji aštuoniolikmetė filmų artistė Hayley Mills savo išlaidoms gauna tik 5 dolerius į savaitę (maždaug tiek, kiek vidurkiu gauna paauglis JAV), nors banke jos vardu yra užrašytas gal bent milijonas dolerių. Tėvai yra nusistatę, kad ji galės tais pinigais naudotis tik tada, kai ji sulauks 25 metus.
■ DŽIAUGSMAS NEWHAVENO TĖVAMS
Kai kuriems Newhaveno tėvams šios Kalėdos atnešė staigmeną. Švenčių proga jie sulaukė "Laiškus Lietuviams", kuriuos jiems savo santaupomis užprenumeravo lituanistinę mokyklą lankantieji jų vaikai.
Pasėta sėkla savu laiku pradžiugina ją pasėjusi. Pasiuntę į lituanistinę mokyklą savo vaikus, šie tėvai gali pasidžiaugti jų lietuvišku atsidėkojimu, įkvėptu jų mokytojų.