Spausdinti

AUJI METAI suteikia mums progą pažvelgti į žurnalo nueitą kelią, o taip pat į ateitį. 1963 m. spalio numeryje nurodėme “Gaires ateičiai”. Dabar savęs klausiame: ar praėjusiais 1964 metais laikėmės tų užsibrėžtų siekių ir tikslų. Nesakome, ar atsiekėme, nes tos gairės buvo ne vienerių metų planas, bet žurnalo kryptis. Todėl neklausiame savęs, ar viską įvykdėm, bet ar pagal tai vykdėm.

Rašėme, kad “kreipsime ypatingą dėmesį į jaunesnę kartą” ir kad net “savo darbą dedikuojame jaunoms lietuviškoms šeimoms, neišskiriant kitų”. Versdami praėjusių metų puslapius, matome, kad žurnale ima vis daugiau rašyti jaunesni žmonės. Iš atsiliepimų pastebime vyresniųjų dėmesį nesumažėjus, o jaunesniųjų pakilus.

Šeimos klausimus imta svarstyti ne tik tradiciniame “Prie šeimos židinio” skyriuje, bet ir juos psichologiniu žvilgsniu permetančiuose “Sielos labirintuose”.

PLATAUS SUSIDOMĖJIMO susilaukė dr. A. Liaugmino “Kiek uošviai kalti, kad jaunavedžiai nesugyvena” (kovo nr. 99 psl.). Moterys (G. Ivaškienė237,277 psl., B. Mažeikienė309 psl., S. Palubinskienė370 psl. ir šiame numeryje) rodo daug gyvumo, svarstydamos savo vaidmenį moderniam pasauly. Kita plačiai gvildenama temalietuvybės ugdymas šeimoj (dr. J. Pikūnas134, 348 psl. ir J. Miškinis102 psl.). Tikimės, kad šiemetinis rašinio konkursas apie santykius tarp tėvų ir bręstančio jaunimo susilauks plataus susidomėjimo. Netolimoj ateity dr. V. Bieliauskas svarstys apie keturiasdešimtuosius metus peržengusiųjų vedybinį gyvenimą. Bus rašoma ir apie vyrus bei jų vaidmenį, senstančiuosius bei jų padėtį visuomenėj, apie krikščioniškų šeimų sąjūdį ir kt. Laukiame tėvų ir auklėtojų pasisakant 1964 m. gruodžio numery iškelta vaikams duodamų pinigų tema.

1964

Rašytas žodis

P. Andriušis D. Bindokienė K. Bradūnas V. Brazdžionytė vysk. V. Brizgys K. Bučmys, O.F.M. Z. Burneikytė V. Cukuras N. Gailiūnienė V. Gidžiūnas, O.F.M. J. Girnius J. Grinius A. Grauslys A.    Ivaška G. Ivaškienė S. Yla J. Jakštas F. Jucevičius M. Katiliškis V. Kavaliūnas G. Kijauskas, S. J. V. Kleiza A. Kleizienė J. Kojelis J. Konaukaitė R. Krasauskas B. Krištanavičius, S. J. B.    Krokys A. Kurauskas A. Liaugminas A. Liuima, S. J. A. Liulevičius P. Maldeikis B. Markaitis, S. J. B. Mažeikienė J. Miškinis A. Musteikis J. Navickas R. Pakeltytė S. Palubinskienė T. Pautieniūtė J. Pikūnas G. Procuta V. Ramojus P. Razminas P. Rėklaitis A. Rūta A. Skirmuntaitė Z. Stirbytė A. Sužiedėlis S. Sužiedėlis A. Trimakas K. Trimakas, S. J. A. Vaičiulaitis J. Venckus, S. J.

(viešai nežinomais slapyvardžiais pasirašiusieji čia neminimi)

Dailės darbai

A. Kurauskas Ž. Mikšys Z. Sodeikienė St. Šimaitis

Fotografijos

S. Dabkus A. Gulbinskas A. Kezys, S. J.

Lietuviškieji reikalai taip pat nepamirštami. Be jau minėtų rašinių apie lietuvybės ugdymą šeimoj, dėmesio vertas buvo A. Skirmuntaitės straipsnis “Jaunoji karta ir lietuviškumas” (186 psl.), deja, lig šiol iš paties jaunimo nesulaukęs jokio atgarsio spaudoj. “Akiračius plečiant” skyriuje buvo pareikštos nuomonės ir pageidavimai išeivijos spaudai; toji galimybė pasisakyti ir toliau pasilieka atvira.

Apgailestaujame, kad ne kiekviename numeryje pasirodė jaunimui skirtas rašinys. Redakcijos narys tėv. G. Kijauskas, S. J., šių metų pirmam pusmety pradėjęs pokalbį su jaunaisiais, antram nuolatos keliavo, vesdamas pokalbį ne raštu, bet žodžiu. Tikimės, kad toji patirtis šiemet atsispindės ir šiuose žurnalo puslapiuose. Pageidaujame, kad patys jaunieji gyvai atsilieptų į mūsų kvietimą pasvarstyti apie savo santykius su tėvais ir gausiai dalyvautų jiems skelbiamame konkurse.

“Gairėse ateičiai” esame pasakę, kad “Laiškai Lietuviams” yra skiriami “plačiai skaitytojų publikaiįvairaus amžiaus, skirtingų profesijų, vyresniųjų ir jaunesniųjų, profesionalų ir studentų, inteligentų ir šiaip dirbančiųjų”. Skaitytojai yra išreiškę pasitenkinimą, kad mūsų žurnalas yra tikrai įvairus. Be įprastinių šeimos, jaunimo, filmų, knygų ir kitų skyrių laikas nuo laiko pasitaiko viena kita literatūrinio žodžio prošvaistė ar kurio dailininko pristatymas. Šiemet medžiaga įvairavo nuo Mokslo Akad. paskaitų ištraukų iki keturiolikmečių mergaičių pasisakymų apie kun. St. Ylos knygą “Moderni mergaitė”.

Per šešiolika metą “Laiškuose Lietuviams” jau buvo daug pasakyta. Stengiamės nepasikartoti, kad būtume tikrai įdomūs ir naudingi skaitytojams. Dėl to spausdinimui dabar atrenkame rašinius su specifiškom, apibrėžtom temom, kurios tuo pačiu nuodugniau svarstomos. Tai nereiškia, kad nebetalpinsime pasaulėžiūrinių straipsnių. Neužtenka kalbėti apie faktus ir priemones; prasmė turi savo kilnią vietą žmogaus gyvenimeo gilesnės minties šiandien trūksta be susikaupimo neramiai nežinia kur skubančiam pasauliui. Judriam ir neramiam gyvenimui keliant visą eilę pasaulėžiūrinių, religinių, visuomeninių bei moralinių klausimų, pastebime tikėjimo aktualijų bei klausimų - atsakymų skyrių reikalą. Ateityje dėsime pastangas juos įvesti.

1964-1965

Matydami katalikų Bažnyčios Visuotinio Suvažiavimo ir atsinaujinimo sąjūdžio svarbą, laikome šio žurnalo ypatingu uždaviniu informuoti lietuvišką visuomenę apie to Susirinkimo eigą ir nutarimus bei skleisti atsinaujinimo dvasią. Kaip ligi šiol, taip ir ateity plėsime krikščioniško sąmoningumo, pasauliečių veiklos, liturginės reformos, krikščionių vienybės ir sugyvenimo idėjas.

“Gairėse ateičiai” minėjome: “Gyvenimas yra komplikuotas. Viena galva savo žvilgsniu mato tik vieną pusę. Kelios galvos keliais žvilgsniais apima plačiau. Nė vienas straipsnis nėra paskutinis žodis. Keli pasisakymai diskusijose ar simpoziume paliečia daugiau: vienas gali klausti, antrasatsakyti, trečias pataisyti ar pridėti. Ir po to kalba dar nebus baigta... Šis žurnalas siekia ne mokyti, bet padėti patiems skaitytojams brandinti savo sprendimus, pasaulėžiūrą ir pati gyvenimą’’. Į tai atsiliepdami, 1964 m. žurnalo puslapiuose savo mintis atskleidė 60 asmenų (tas skaičius viršytų 100, jei priskaitytume konkurso dalyvių bei skaitytojų trumpesnius pasisakymus). Dėkojame visiems. Tikimės ir laukiame, kad šįmet visi dar gyviau reaguos į žurnale iškeliamas mintis, klausimus bei svarstymus.

Visi pripažįsta, kad trijų dolerių prenumerata tokiam žurnalui per maža. Žurnalas leidėjamsTėvams Jėzuitams ne tik neduoda pelno, bet ir progą pasitarnauti visuomenei, apmokant dalį leidimo išlaidų. Esame dėkingi skaitytojams, kurie, supratę lietuviškos spaudos leidimo sunkumus, prie savo prenumeratos prideda auką.

Redaktorius