Spausdinti

■    PERMAINOS PAMALDOSE

     Pagal naujos liturgijos sąjūdį visame katalikiškame pasaulyje vykdomos permainos Mišių apeigose bei jose įvedama gimtoji kalba. Įvairiuose gyvenamuose kraštuose tie pakeitimai skirtingai paliečia ir išeivius lietuvius: vienur — daugiau, pavyzdžiui, Urugvajuje, kitur — mažiau, pavyzdžiui, Anglijoje. Kaip ir bet kokia kita permaina, ji iššaukia įvairių reakcijų: teigiamų, neigiamų, indiferentiškų. Kyla klausimas, kokia gi prasmė tų pakeitimų.

     Šiame numeryje tikimės atskleisti bent dalį tų pakeitimų gilesnės prasmės, vedamajai minčiai parinkdami ištrauką iš naujos liturgijos konstitucijos (73 psl.) bei užmegzdami pokalbį tema, ar pamaldų permainos yra "prasmingos ir išganingos", ar ne (83 psl.).

■    PRITARIA PAKEITIMAMS

     Anglijos hierarchija atsiklausia pasauliečių nuomonės dėl Mišių apeigų reformos. Dauguma anglų pakeitimams pritaria, pvz. šiaurės vakarų Londone 81% pasisakė už, 15% — prieš, o 4% liko neapsisprendę. įdomu, kad nesimato skirtumo tarp vyresniųjų ir jaunesniųjų: permainoms pritarė proporcingai tiek pat asmenų virš 50 m. amžiaus, kiek ir žemiau 25 m. Darant pakeitimus bus stengiamasi atsižvelgti į tikinčiųjų sugestijas.

■    DINGĘ SUTVĖRIMAI?

     1964 m. gegužės "Gyvenimui tekant" skyriuje skelbėme, kad vienos lietuvaičių korporacijos paskelbto konkurso jury komisija nerado nė vieno premijuotino romano, vaizduojančio teigiamą moters tipą. Tada klausėme: "Kaip gyvenime, taip ir raštuose? Nejaugi nebėra teigiamo tipo moterų?... O gal greičiau rašančiųjų, teigiamas savybes pastebinčių?..."

     "L. L." šių metų rašinio konkursą buvo laikinai ištikęs panašus smūgis. Terminui 74 pasibaigus vasario 10 d., tebuvo atsiųsti 6 suaugusiųjų ir 3 jaunimo rašiniai, pora gal premijuotinų, tačiau neproporcingai mažai tokiai aktualiai temai apie santykius tarp tėvų ir bręstančio jaunimo. Todėl turėjome paleisti S.O.S. signalą į spaudą, pratęsdami konkursą iki vasario 28 d.

     Gal vertėtų ir šia proga klausti: Argi nebeliko tėvų ir bręstančių jaunuolių? O gal tik išdrįstančiųjų rašyti apie tą "keistą nesusipratimą" būti tėvais ir apie tuos nuo žemės paviršiaus dingusius priešistorinius padarus, kadais vadintus "bręstančiais jaunuoliais"?

     Jeigu taip, tai... iš tikro yra reikalas rašyti apie jų santykius.

■ nauji kardinolai

     Popiežius Paulius VI paskyrė 27 naujus kardinolus: 17 — iš Europos, 4 — iš Afrikos, 3 — iš Azijos, 2 — iš Šiaurės ir iš Pietų Amerikos. Trys yra iš už geležinės uždangos: Pragos arkivyskupas Josef Beran (14 metų laikytas kalėjime, o dabar po namų areštu Vocize kaime Bohemijoje), Zagrebo arkivyskupas Fraujo Seper ir Lvovo Ukrainos metropolitas Josef Slipyj (aštuoniolika metų kalintas Sibire, bet prieš du metus paleistas ir dabar gyvenąs Vatikane).

     Į kardinolus pakeltas pirmasis šveicaras, teologas Journet, o taip pat belgų kunigas Joseph Cardijn, prieš 44 metus įsteigęs jaunųjų krikščionių darbininkų (JOC — žosistų) sąjūdį.

     Nors italai dar skaičiumi tebevyrauja (32), tačiau jau jie nebesudaro nė trečdalio kardinolų kolegijos (103), taip kad atsiveria galimybė net šiame šimtmetyje susilaukti neitalo popiežiaus. Paskyrimai kardinolų iš už geležinės uždangos ir iš Azijos bei Afrikos rodo popiežiaus dėmesį esant atkreiptą ne vien į laisvus ir seniai krikščioniškus, bet taip pat ir į komunistų okupuotus bei misijų kraštus.

■ KOKIA VADOVYBĖ?

     Stambus kardinolų kolegijos padidinimas kelia klausimą dėl ateities Bažnyčios valdymo. Juk Bažnyčios Visuotiniam Suvažiavime buvo pripažintas vyskupų kolegiškumas arba jų dalinimasis valdžios su popiežiumi. Tad buvo spėjama, kad tuoj po Suvažiavimo bus įsteigtas pastovus vyskupų senatas, kuris talkins popiežiui visos Bažnyčios valdyme kaip patariantis ir atsakingas organas. Tačiau yra ženklų, kad Paulius VI nenori steigti naujų organų, o tik atremontuoti senus, būtent kardinolų kolegiją, kurią jis neoficialiai jau yra pavadinęs "Bažnyčios senatu", o taip pat Romos kuriją, kurion yra įtraukiami nauji asmenys ir apie kurios reformą jau anksčiau buvo užsiminęs jis pats, o visai neseniai kardinolas Cicognani. Nei Romos kurija, nei kąrdinolų kolegija neatstoja vyskupų senato, nes į juos paskiriami ir ne vyskupai.

■ARKIVYSKUPAS SAMORĖ

     Buvęs Apaštališkosios Nunciatūros sekretorius Lietuvoje 1932-1938 m. ir dabartinis Nepaprastųjų Bažnyčios Reikalų Kongregacijos vadovas Antonio Samorė, atstovaudamas popiežių Amerikos Bendrosios Pagalbos Konferencijoj, Čikagoje aplankė įvairias lietuvių institucijas ir buvo pagerbtas jam suruoštoje akademijoje Jaunimo Centre.

    Iš Romos gautomis žiniomis, vasario 4 d. arkivysk. Samorė "audiencijoj pas Šv. Tėvą papasakojo jam apie savo susitikimą su lietuviais, apie jų darbus, institucijas, ištikimybę Šv. Sostui, perduodamas jam lietuvių pagarbos, meilės, dėkingumo, ištikimybės jausmų pareiškimą".

    Draugystė palaikoma susitikimais. Čikagos lietuvių šiltai sutiktas arkivysk. Samorė, rodęs prielankumo praeity, ir ateity padės lietuviškiems reikalams Romoje ir už jos ribų.

Arkivyskupas Samorė (vidury) lietuvių tarpe Čikagoje

(Nuotr. A. Gulbinsko)

■ APATIJOS KLUBAS

    Organizacijos steigiamos pagal reikalą. Amerikos studentų tarpe besklindant apatijai, viename universitete įsisteigė Apatijos klubas, kuris būtų ne tik be valdybos ir nario mokesčio, bet taip pat susirinkimai būtų šaukiami labai retai, o į juos atėję būtų išmetami iš klubo, nes tokiu dėmesiu prasižengtų klubo dvasiai.

    Klubo steigimo mintis kilo vienam studentui sueigos metu, į kurią beveik niekas neatėjo. Tačiau Universiteto Studentų Komiteto posėdy jis balsavo prieš tokio klubo įsteigimą, kad neparodytų intereso ir tuo pačiu nenusikalstų apatijos dvasiai.

■ SUGRĄŽINAMA

    Popiežius Paulius VI sugrąžino Turkijos valstybei didelę karo vėliavą, krikščionių atimtą iš turkų 1571 m. laivynų mūšyje prie Lepanto ir kabojusią Vatikane keturius šimtmečius.

■ NE VIENO, BET KELIŲ

    1963 m. A. Q. Morton parašė straipsnį "Computer Challenges the Church", kuriame išdėstė savo tyrinėjimų rezultatus, pagal kuriuos apskaičiuojant žodelyčių vartojimą elektroniniu skaitytuvu (computer) jis priėjo išvadą, kad šv. Povilo laiškai yra parašyti ne vieno, bet šešių autorių.

    Už dviejų metų dr. J. Ellison paskelbė savo tyrinėjimo rezultatus, kad tuo pačiu metodu prieinama prie to paties, jog ir A. Q. Morton straipsnis "Computer Challenges the Church" yra parašytas ne vieno, bet kelių asmenų,