Spausdinti

■    VYSKUPAS LIETUVIAMS IŠEIVIAMS

     Jo gyvą žodį išgirdę ar jo idėjas paskaitę (žr. šio nr. 217-219 psl.), įvertiname Prano Brazio, M.I.C., paskyrimą vyskupu. Jo mintys ir planai žengia žingsnis į žingsnį su atsinaujinančia Bažnyčia. Taip pat jis gyvai junta esąs paskirtas lietuviams išeiviams.

     Tas pajutimas ateina iš viršaus. Naujojo vyskupo konsekracijos proga popiežius Paulius VI, pareiškęs savo rūpestį kenčiančia Lietuva, pastebėjo: "Tėvišku susirūpinimu ir dideliu palankumu sekame ir jus, Lietuvos vaikai, pasklidusius visame pasaulyje. Džiaugiamės garbaus mūsų brolio vysk. Vincento Brizgio uolia veikla jūsų naudai. Kad jam bent dalinai palengvintume sunkioje tarnyboje ir priimdami prašymus, kurie mus pasiekė, pakėlėme vyskupu kitą sūnų, kuriam pavedėme rūpintis dvasiniais lietuvių reikalais Europoje" (ši popiežiaus kalba tilpo L'Osseivatore Romano, II 14; liet. vert. iš Šaltinio 2 nr.).

     "Mano paskyrimas vyskupu yra pirmas šios rūšies įvykis, liudijąs didelį šv. Tėvo dėmesį mūsų tautai," pasakė vysk. Pr. Brazys.

     Panašų dėmesį savo išeiviams broliams rodo naujasis vyskupas, sakydamas, kad teks mėginti surasti tokias religinės bendruomenės formas, kurios pajėgtų apjungti pasklidai gyvenančius tautiečius Europoje. Jis pramato, kad "ateityje reikės vis daugiau ir daugiau dėmesio skirti veiklesniam pasauliečių įsijungimui į religinių bendruomenių statybą". Dalyvaudamas JAV Kunigų Vienybės Seime Čikagoje, nurodė užsimojimus naujai išversti Šv. Raštą, leisti teologinę literatūrą, kad lietuviška visuomenė neatsiliktų nuo daromos Bažnyčioj pažangos tose srityse.

■    KUNIGŲ VIENYBĖS SEIMAS

     Šalia padėkos popiežiui Pauliui VI už naujo vyskupo paskyrimą ir vysk. Brizgio bei vysk. Brazio pasveikinimų, rezoliucijomis Kunigų Vienybės Seimas Čikagoje pasmerkė Lietuvos okupaciją, tikinčiųjų persekiojimą, pasisakė prieš bet kokį bendra-220 darbiavimą su okupantu, prašė visus lietuviškų parapijų klebonus, gavus vietos vyskupo leidimą, įvesti lietuvių kalbą į liturgines apeigas, kvietė kunigus pagal Visuotinio Vatikano Susirinkimo priimtą Bažnyčios konstituciją siekti artimo bendradarbiavimo tarp kunigų ir pasauliečių, įtraukiant pasauliečius į bendrus Bažnyčios ir parapijų rūpesčius, puoselėti pašaukimus į kunigystę ir vienuolynus.

     Centro valdyba perkeliama į Čikagą ir jos pirmininku išrinktas šv. Kryžiaus parapijos klebonas kun. Edv. Abromaitis.

■ KATALIKIŠKOJI SPAUDA

     Iš naujosios konstitucijos apie Bažnyčią aiškėja, kad Bažnyčia turi būti laisvų, atsakingų ir jos visais reikalais besirūpinančių žmonių bendruomenė, kurioje reikia atvirai išsikalbėti rūpimais klausimais (žr. tos konstitucijos ištrauką 219 psl.). Čia katalikiškai spaudai kyla nauji uždaviniai. Iki šiol ji daugiau ar mažiau ribojosi informacija religiniais ir bažnytiniais dalykais. Tačiau jau ir anksčiau buvo pastebėtas reikalas jai daugiau gvildenti aktualius dienos klausimus. Štai jau prieš keliolika metų Čikagos kardinolas Stritch teigė, jog "katalikiškoji spauda būtų efektingesnė, jei daugiau įsijungtų į diskusijas, jei drąsiau svarstytų mūsų laikais spręstinas problemas".

     Katalikiškoji spauda pamažu tokia tampa. Naują akstiną tam duoda septintojo katalikiškos spaudos pasaulinio kongreso Niujorke idėjos, telktos apie aktualią temą "Tiesa siekiant laisvės". Popiežius Paulius VI, sveikindamas kongresą laišku, pareiškė, jog "laisva spauda, tarnaujanti tiesai, padeda skaitytojams būti geriau informuotiems ir dėl to tiksliau suvokti ir darniau veikti".

     Kongrese kalbėjęs amerikiečių Manchesterio vysk. Primeau pastebėjo, jog dabartinio persvarstymo, atnaujinimo bei reformos metu tarp autoriteto ir laisvės kylanti įtampa nėra nei bloga, nei pavojinga, nes ji yra iššaukos, subrendimo, progreso, entuziazmo ir savo misijos pajutimo ženklas".

     Italijos jėzuitų įtakingo laikraščio La Civilta Catholica redaktorius tėv. R. Tucci priminė, jog "Bažnyčia šiandien ieško to, kas yra geriausia; o tam surasti reikia diskusijų ne tarp siaurų grupių, bet visoje tikinčiųjų bendruomenėje". Todėl teisinga "kritika yra pasitarnavimas", pridėjo amerikiečių pasauliečių leidžiamo National Catholic Reporter redaktorius R. Hoyt, "o katalikas žurnalistas, kuris tokiu būdu atsakingai pasitarnauja, nėra nelojalus, bet tuo parodo tikrą Bažnyčios nuovoką".

■ TARP KUNIGU IR PASAULIEČIU

     Vienam iš katalikiškos spaudos uždavinių esant rūpimais klausimais pasisakyti, negalima nepraleisti bent nekomentavus gegužės mėn. "Aiduose" pasirodžiusio V. Volerto straipsnio, kuriame dėstoma, kaip kai kurios katalikiškos institucijos nesirūpina lituanistiniu švietimu. Toms problemoms išspręsti "raktas" yra, kaip "Aidų" redakcija pastebi, "dvasiškijos ir katalikų pasauliečių gilesnio ir nuoširdesnio ryšio reikalas". Tą patį reikalą skelbia naujoji konstitucija apie Bažnyčią (žr. ištrauką šio "L. L." nr. 219 psl.), tuo pačiu klausimu kalbėjo naujasis vysk. Pr. Brazys, M.I.C., Kunigų Vienybės Seime (žr. jo paskaitos santrauką 218 psl.), o savo rezoliucijoj tas pats "seimas kviečia kunigus, pagal Visuot. Vatikano Susirinkimo priimtą Bažnyčios konstituciją, siekti artimo bendradarbiavimo tarp kunigų ir pasauliečių, įtraukiant pasauliečius į bendrus Bažnyčios ir parapijų rūpesčius".

     Nėra abejonės, kad visoje Bažnyčioje dvasiškijos - pasauliečių ryšiai taps vis artimesni ir nuoširdesni. Laikas pribrendęs ir mums, lietuviams. To siekiant vis gyvės ir sustiprės lietuviškos parapijos, o lietuviška veikla ras užuovėją parapijose.

     To paties siekdami, šiame numeryje talpiname straipsnį "Pasaulietis krikščionis ir kunigas" (222 psl.), o taip pat idėjas ir konkrečius bandymus jųjų ryšiams pagerinti (245 psl.). Be to, užmezgame pokalbį su Pietų Amerikos lietuvių problemomis susirūpinusiu J. Kaseliūnu iš Kolumbijos (24Q psl.).

■ JĖZUITU VADOVAS

     Gegužės 7 d. jėzuitų atstovai iš viso pasaulio susirinko Romoje rinkti generalinį viršininką (vietoj mirusio tėv. J. Janssenso) ir apsvarstyti kaip suaktyvinti Ordino veiklą.

     Generaliniu viršininku išrinktas tėv. Pedro Arrupe, baskas iš Ispanijos, studijavęs mediciną, keliavęs po įvairius kraštus, pergyvenęs atominės bombos sprogimą Hirošimoje, paskutiniu metu buvęs jėzuitų provincijolu Japonijoje. Jis yra ir maldos, ir studijų, ir aktyvios veiklos vyras.

■ KETVIRTAJAI SESIJAI ARTĖJANT

     Visuotinis Bažnyčios Susirinkimas eina prie galo. Gegužės 12 d. Romoje buvo susirinkus Koordinacinė Komisija studijuoti tekstus, kurie bus diskutuojami ir balsuojami ketvirtojoje (ir popiežiaus Pauliaus VI paskelbimu, paskutinėje) sesijoje. Yra likę diskutuoti religinės laisvės deklaracija, schemos apie Bažnyčią moderniajame pasaulyje, apie misijas ir kunigus. Teks dar balsuoti dėl ankstyvesnėse sesijose išdiskutuotų tekstų apie dieviškąjį apreiškimą, pasauliečių apaštalavimą, vienuolius, kunigų lavinimą, krikščionišką pedagogiką, krikščionių santykius su nekrikščionimis bei pataisas apie vyskupų pastoracines pareigas.

     Kaip ir paprastai, taip ir dabar yra daugiau gandų negu žinių. Pavasariop daug rūpesčio buvo sukėlusios žinios, kad deklaracija apie santykius su žydais buvo išimta iš kardinolo Bea sekretoriato ir atiduota keturių jai nelabai palankių asmenų komisijai. Kitų buvo spėjama, kad paskutinė sesija tęsis ne iki Kalėdų, bet bent iki Velykų. Abu gandai paneigti, bet jie rodo, kokie rūpesčiai gali ištikti susirinkusius paskutinėn sesijon: iš vienos pusės konservatyviųjų mažuma priešinsis deklaracijoms apie žydus ir religijos laisvę, o iš kitos — pažangieji stengsis pratęsti Susirinkimą, nes dar tebėra visa eilė svarstytinų klausimų.

■ KAIP PAVADINTI

     Jei kada kam pavyktų iš lietuvių vienuolynų leidžiamų 7 lietuviškų periodinių leidinių padaryti vieną "gerą", siūlytume tam vienam leidiniui tokį pavadinimą: "Kai užgesusiai Žvaigždei nukritus po sudžiūvusią Eglute, išsekusiam Šaltiny skęstančiu Laivu būtų plukdomi paskutiniai Laiškai Lietuviams, tada atsisveikinančiai skambtelėjus sudūžtančiam Šv. Pranciškaus Varpeliui, tyloj nebesigirdėtų nei Aidų".