ANTANAS SAULAIT1S, S. J.

     Taikos korpo patraukli ir taikli mintis, iškelta prieš šešerius metus Amerikoj ir sukėlusi lig šiol trisdešimties tautu dėmėsį steigti savąsias tarnybas (kurių bent 12,000 narių šiuo metu tarnauja užsienyje), suprantamai palietė ir lietuvių visuomenę laisvajame pasaulyje. Jau keli savanoriai išvyko su amerikiečių taikos korpu į Turkiją, Afganistaną ir kitus kraštus. Tuo pačiu metu atsirado sumanymų pradėti lietuvių taikos korpą lietuvių reikalams: 1964 Lietuvių Romos Katalikų Federacijos tarybos suvažiavime ir 1964 Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavime, vėliau spaudoje (“Laiškai Lietuviams” 1964 nr. 11, 1965 nr. 3; “Mūsų Vytis” 1964 nr. 5; “Ateitis”, 1965 nr. 5 ir 6).

     Kad reikėtų didelės idėjos ir paskatinimo mūsų (ypač jaunimo) veiklai, niekas neabejoja, ypač 1966 Jaunimo Metais. Bendruomeninei tarnybai ar talkai steigti reikia daug paramos, bet, kad tai įmanoma, rodo jau pradedami darbai.

     Santraukos būdu pateikiami metmenys, aptarti Lietuvių Studentu Sąjungos visuotinio suvažiavimo (1965 XI 25-28, Clevelande) diskusiniame būrelyje.

     Pirmiausia tenka prisiminti jau veikiančius taikos korpus. J.A.V. Taikos Korpas, Kanados Universitetų Tarnyba Užjūryje (ir šešiolikos kitų kraštų) nariai vyksta į užsienio apleistus ar besisteigiančius kraštus statyti mokyklų, rūpintis sveikata, mokyti, plėsti žemės ūkio reformas ir kt. Ištarnavę dvejus metus, sugrįžta atgal, gavę mažą atlyginimą. Antros rūšies tarnyba — vietinė, pvz., Savanoriai tarnauti Amerikai, kurių narius įvairios įstaigos bei vietovės pasikviečia ypatingiesiems darbams miesto tankiai apgyvendintom vietom, apleistųjų ir neturingųjų tarpe, pas ligonius, vaikus, imigrantus. Tokius savanorių būrius valstybiniu mastu turi keturiolika kraštų (šalia privačiu organizacijų, kaip Popiežiaus Savanoriai Lotynų Amerikai, Čikagos apylinkių Pasauliečių Sąjūdis ir kt.).

     Analogijos būdu sudarytas lietuvių taikos korpo vaizdas (pavadinimo klausimu gali būti daug diskusijų) yra trejopas: 1) talka užsienio lietuviams; 2) talka jaunimo stovykloms ir 3) vietiniai būreliai.

TALKA UŽSIENIO LIETUVIAMS

     Užsienio lietuvių reikalavimai paaiškės geriau Jaunimo Kongreso metu, kai akivaizdiniai pasimatysime su gal dvidešimties kraštų lietuvių jaunimo atstovais. “Laiškuose Lietuviams” (žr. “L.L.”, 1965, 3) jau minėta dabartinė mokytojų stoka Vasario 16 gimnazijoje ir pagalba lietuvių visuomenei Pietų Amerikoje (Brazilijoje). Finansinis išlaikymas metams ar dviem užsienyje šiuo metu yra Įmanomas ir keli studentai jau pareiškė savo norą ten vykti. Dar nėra ištirta, ar būtų galima ši tarptautinį talkos korpo skyrių, kuriame būtų tik keli nariai, prijungti prie amerikiečių taikos korpo ir gauti tam lėšų. Organizacinius darbus galima atlikti su Tarptautiniu Sekretoriatu Savanoriškai Tarnybai (Washington, D. C.) ir ši pareiga, tur būt, kliūtų Lietuvių Studentų Sąjungai ir Lietuvių Bendruomenei.

TALKA JAUNIMO STOVYKLOMS

     Kadangi stovyklos yra gan specifinė sritis, viena trijų šios bendruomeninės tarnybos dalių būtų skirta įvairioms jaunimo stovykloms. Vietoj kad vykę į užsienį, studentai (ir kiti) paskirtų visą vasarą ypatingiesiems darbams skautų, ateitininkų, mergaičių ir berniukų stovyklose J.A.V. ir Kanadoje (kurių 1965 m. vasarą buvo apie 28 su beveik 3,000 stovyklautojų). Ši mintis 1960 m. dingtelėjo Čikagos akademikų skautų būreliui, susirūpinusiam įprastinių vadovų (prityrusių ir naujų) trūkumu, bendradarbiavimo tarp stovyklų, vietovių ir organizacijų stoka; 1961 m. Los Angeles šeši skautų vadovai lankėsi Detroito stovykloje ir padėjo Čikagos skautams.

     Kiekviena stovykla pareikštų savo prašymus vasarai: “Mums reikia laužavedžio. gailestingosios sesers, darbelių ir meno instruktorės, gamtosakos mėgėjo, sporto bei žaidimų vedėjo, maudyklės sargo, literatūros žinovo vakarinėms programoms, liturgisto, tautinių šokių ir dainų mokytojų, berniukų ar mergaičių vadovų, virėjų, ūkvedžio, laikraštėlio redaktoriaus ir pan.”. Lietuvių Studentų Sąjunga su Lietuvių Bendruomenės pagalba ir parama imasi 1966 m. talką pradėti gal penkiolikos asmenų bandymu. Atsirado jau keli nori prisidėti (studentų, mokytojų, baigiančių studijas ir dar nepradėjusių dirbti tarpe). Būtų sudaryta vasaros stovyklų lentelė ir už užmokestį šie vadovai keliautų iš stovyklos į stovyklą. Išsispręstų bendradarbiavimo ir naujų sumanymų klausimas. 1965 gruodžio 28-29 įvyko stovyklų vadovų pasitarimas netoli Clevelando, kur aptarti praktiški dalykai, iškaitant paruošiamąją stovyklą talkos nariams.

VIETINIAI BŪRELIAI

     Studentų suvažiavime daugiausia pasisakyta vietinės tarnybos reikalu, ypatingai, ar nebūtų tai dar viena kita (neveikli) organizacija. VISTA ar kitų šalpos organizacijų pavyzdžiu būtų užpildomos spragos keturiose srityse: spauda, organizacijos, lituanistiniai dalykai, socialiniai darbai.

     Iš spaudos ir kitų šaltinių sudarytinas pagrindinių sunkumų ir reikalavimų vietovėse sąrašai, tada suieškomi asmens, kurie visą laiką ar kelias valandas kas savaitę metų laikotarpiui pašvęstų (po lavinimo kursų, jei reikėtų) papildydami, skatindami, koordinuodami jau esamą organizacijų veiklą. Iš kelių pavyzdžių paaiškėtų, kokia šios talkos paskirtis.

     Socialinėje plotmėje darbų netrūktų: yra lietuviukų nusikaltėlių, alkoholikų, sergančiųjų, senelių svetimtaučių prieglaudose. Pavyzdžiui, 1960 m. gyventojų skaičiavimo duomenys rodo, kad Amerikoje gyvenančiųjų užsienyje gimusių lietuvių amžiaus vidurkis yra 65.6 metai (šių asmenų virš 65 m. apie 65,000), vien tik Massachusetts valstybėje yra 8000 lietuvių senelių virš 65 metų amžiaus, Connecticut — 3,500, Illinois — 14,000, Michigan — 3,500, Ohio — 3,000, Pennsylvania — 9,000. Pennsylvanijos lietuvių nemažas skaičius gyvena apleistuose namuose ąptuštėjusiuose kasyklų miesteliuose. Prie socialinių darbų galima priskaityti darbus jaunimo centruose, parapijose, šeimų registraciją ir lankymą, ryšius tarp įvairių vietovių lietuvių.

     Skundžiamasi, kad trūksta rašytojų ir spaudos darbuotojų. Kodėl nesurasti jaunuolių, kurie šešias valandas kas savaitę praleistų lietuvių laikraščio redakcijoje ir išmoktų skaityti, rašyti, redaguoti; arba paruošti brošiūrėles ypatingais klausimais, atlikti sociologines ir kitas studijas, platinti spaudą ir kt.

     Organizacijoms šie savanoriai padėtų organizuodami ar vadovaudami vienetams, palaikydami ryšį tarp vietovių, rengdami parengimus mažose kolonijose, rinktų ir organizuotų atitolusi jaunimą, lavintų jaunimo vadovus, atliktų administracinius organizacijų darbus.

     Lituanistinėje srityje būtų galima paruošti modernias mokomąsias priemones (filmus, brėžinius, iliustracijas, nuotraukas), pravesti studentų amžiaus jaunimui lituanistinius seminarus ar korespondencinius kursus, organizuoti diskusijų ir studijų būrelius, meno ar lietuvių veiklos parodėles ir kt.

     Kyla klausimas, ar šias mintis įgyvendintų tie patys jau veiklūs veikėjai. Taip, bet ir įtrauktų neveikiančio jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų, kuriems kartais trūksta tik paraginimo ar tinkamų sąlygų (pvz. priemonių keliauti užsienin, informacijų apie veiklą, patrauklios formos;) įjungtų lietuvių veikėjus į platesnio masto organizacijų - sąjūdžių užsidegimo tinklą, ekumeninį ir pilietinių teisių sąjūdžius ir kt. Daug pasisekimo susilaukia kitų kraštų taikos korpai.. 1966 Pasaulio Lietuvių Jaunimo Metai telkia gerą progą lietuvių taikos korpo idėjai ištirti ir, jei būtų rasta naudinga ir reikalinga, įgyvendinti.

      (Kol atsiras oficiali įstaiga lietuvių bendruomenine talka rūpintis, sumanymus ir pasisakymus mielai priims Lietuvių Studentų Sąjungos Centro Valdyba; norį užsienio lietuviams padėti ir tie, kurie norėtų talkininkauti vasaros stovykloms 1966 m., prašomi ten pat kreiptis.)

Straipsnio konkursas jaunimui baigiasi vasario 1 d. Plačiau ir. 3 viršelio psl.