Spausdinti

Tėti, ar mane myli?

Kai keletas tūkstančių paauglių buvo užklausti, kurio klausimo atsakymą jie labiausiai norėtų iš savo tėvų sužinoti, jis skambėjo taip: “Ar jūs tikrai mane mylite?” Atsakymo jie labiausiai tikėjosi iš tėvo. Pasirodo, kad net berniukams neužtenka tik drauge su tėvu pameškerioti ar beisbolą padaužyti, kad įsitikintų jo meile. Ir, kadangi vyrams dažniausiai sunkiai einasi, kai reikia žodžiu meilę išreikšti, dr. Paul Popenoe pataria jiems nesigėdyti savo sūnui bent per peti draugiškai patapšnoti ar saldžią “grūšią” pakaušin juokais skustelėti.

Motinos taip pat turėtų savo meilę išreikšti prisiderindamos prie vaikų charakterio, nes, kas vienam atrodo labai meilu, kitą gali net erzinti.

Platesniu žvilgsniu

Šiais laikais amerikiečių vaikai daugiau girdi ir žino apie užsienio kraštus, negu jų tėvai, kai buvo maži. Jiems padeda tėvų gerai atrinktos televizijos programos, vis daugėjančios knygos apie svetimus kraštus. Gaublio ar atlaso turėjimas namie ir pašto ženklų rinkimas ypatingai sukelia vaikų žingeidumą. Miestiečiai ar netoli didelių miestų gyvenantys vis dažniau atranda progų nuvesti savo vaikus į svetimšalių koncertus, parodas, net valgyklas.

Visa tai labai girtina, rašo Charles W. Yostas, Amerikos atstovas Jungtinėse Tautose. Juk, jei vaikai nuo mažens domėsis kitų tautų žmonėmis, jie ir užaugę liks labiau informuoti ir jautrūs pasaulinėms problemoms.

Vidurinis iš trijų

Trijų vaikų šeimose dažnai pasitaiko sunkumų su viduriniuoju. Pasidaro jis užsispyręs, pradeda ožiuotis, vienas kamputyje murksoti ar net — blogesniais atvejais — nebekon-troliuoti šlapumo pūslės. Tėvai neturėtų už tai jo bausti, nes jis tikriausiai ir taip jaučiasi “nuskriaustas”.

Ir kur gi ne? Kai vyresnysis brolis gali vienas pas draugus eiti, viduriniam draudžiama, nes per mažas. Kai mažoji sesutė verkšlena, kad negavo saldainio, viduriniajam tas neleistina, nes jis per didelis. Jis jaučiasi skriaudžiamas ir apeinamas pareigose bei pamylavimuose. Psichologai pataria, kad, tai problemai šeimoje kilus, tėvai pradėtų sąmoningai daugiau dėmesio reikšti “Nuskriaustajam”. Reikėtų parodyti pasitikėjimą juo, užduoti įdomesnių pareigų, net truputį daugiau palepinti ir pamyluoti.

 

Ir tėvai prasižengia

Vienam žurnalui atspausdinus straipsnį apie jaunuolių nemandagumą, redaktorius buvo užverstas daugybe laiškų. Jie buvo rašyti vaikų, pageidaujančių, kad teisybės vardan žurnalas parašytų ir apie suaugusiųjų prasižengimą su mandagumo taisyklėmis vaikų atžvilgiu. Visi jie skundėsi, kad tėvai iš jų reikalauja to, ko patys nevykdo, arba daro tai, ką vaikams draudžia.

Štai keletas skundų: “Tėvai šūkauja ant mūsų, nepagalvodami, kad iš jų ir mes išmokstame vieni ant kitų šaukti”. “Jie patys nemandagiai prie stalo elgiasi, o iš mūsų reikalauja smulkmeniško etiketo”. “Tėvai neklauso, jei norime jiems ką pasakyti; o labai užsirūstina, jei mes ne visada dėmesį parodome”. “Suaugusieji, užklausę klausimą, visai nekreipia dėmesio į mano atsakymą”. “Nors aš jau 14 metų, mama visuomet už mane atsako, jei pažįstami užkalbina. Lyg aš būčiau nebylė”.

Paruošė Gintarė Ivaškienė