AGAPĖ yra toji meilės savybė, kurioje meilės religinis elementas prašoka save. Jei meilė yra visu moralinių reikalavimų galutinis matas, tai agapė yra ta savybė, kuri nurodo moralinio istatymo transcendentinį pradą, nes agapė pranoksta žmogaus ribotumus. Paulius tai išreiškia savo didžiajame himne meilei (I Kor. 13), vadindamas agapę aukščiausiu dieviškosios Dvasios darbu ir amžinojo gyvenimo dalimi, kuri yra net virš tikėjimo ir vilties.
Meilė yra viena. Jos skirtingos savybės rišasi, nors jos gali atsiskirti ir tapti priešais. Visose situacijose apsprendžiaagapė, nes ji jungia teisingumą ir prašoka žmogiškosios meilės ribas. Todėl bet kokiame meilės savybių konflikte agapė yra lemianti. Tik šiuo pagrindu galima meilę laikyti moralinių reikalavimų galutiniu šaltiniu.
Žmogus nėra sudurstytas iš atskirų dalių, bet sudaro vienybę iš daugelio dimensijų. Todėl žmogaus, kaipo būtybės, visi elementai dalyvauja kaskart jam morališkai apsisprendžiant ir veikiant. Iš to seka, kad ir pati askezė gali būti vertinama agapės principo šviesoje.
Paulus J. Tillich, Morality and Beyond
Šiaurės Vokietijos sūnus, kurio minties sąvokos vokiškai kampuotos ir sunkios, tačiau daug duodančios tam, kuris veržiasi per jų tankumyną. Jo mintį formavo du pasauliniai karai: pirmajame jis buvo kapelionas vokiečių armijoje, gi prieš antrąjį, patekęs į nacių nemalonę, turėjo palikti savo gimtąjį kraštą, darbą Frankfurto universitete ir keltis į užjūrį. Tillichas yra egzistencinės minties protestantų teologas. Jis tiki, kad žmogaus išganymo raktas yra drąsa būti, nors žmogus slegiamas netikrumo ir baisių galimybių. Dievas jam yra būties pagrindas, žmogaus galutinis rūpestis, gi nuodėmė yra atsiskyrimas nuo Dievo. Pagrindinis Tillicho veikalas yra "Systematical Theology"; paprastajam skaitytojui labiau prieinamos knygos yra "The Courage to Be", "The New Being", "Biblical Religion and the Search for Ultimate Reality".