Spausdinti

GINTARĖ IVAŠKIENĖ

    Šio rašinio pavadinime žodis “visi” reiškia tavo namiškius.

    Taigi, kartais, rodos, net pats dangus tau grūmoja. Barasi tėtis, barasi mama, erzinasi brolis ir sesuo. Jei kartu gyvena senelis ir močiutė, prisideda dar ir jie... Vienu žodžiu, atrodo, kad visi ant tavęs “užsisėdę” ir jokiu būdu nepraleidžia nepastebėję nei vienos tavo netobulybės.

    Šią nemalonią namų atmosferą gali tu pats gana greitai atitaisyti. Tačiau tai pastangai reikės nemaža subrendimo. Jei esi netoli 15 metų, turėtum galėti tai įvykdyti.

    Pasiruošęs?

Būk visiškai sau atviras

    Susirask ramų kampą, kur net pats mažasis broliukas negalėtų prilįsti, ir ramiai pagalvok. Visiškai atvirai. Tavo sugebėjimas tai padaryti įrodys tau pačiam, kiek jau esi suaugęs.

    Pirmiausia — ar tikrai, nuoširdžiai nori, kad pasibaigtų toji kankynė namie?

    Juokingas klausimas? — Visai ne. Žinok, kad yra tavo amžiaus paauglių, gal net tavo draugų tarpe, kurie yra tapę šeimos “kabliuku” (tai įrankėlis, ant kurio visi sukabina savo nepasitenkinimus. Jie net nenori to išvengti. Jiems patinka gailėtis savęs.

    Vaizduoja kankinius, ir beveik su pasigyrimo tonu skundžiasi draugams: “Namie visi manęs nemėgsta”.

    Tokie žmonės ir užaugę gailisi savęs. Kaltina visus kitus, ir nieko gyvenime nepasiekia. Todėl, jei esi patenkintas būdamas “kabliuku”, geriau susirūpink. (Apie tai bus galima pakalbėti kitą kartą).

    Bet, sakykim, tu tikrai nesi “kabliukas”. Kodėl vis tiek namiškiai už tavęs užkliūva?

    Nemaloni namų atmosfera gali susidaryti dėl daugelio priežasčių. Gali, pavyzdžiui, būti tai, kad tėvai ypatingai susirūpinę dėl ko nors ir todėl irzlesni. Gal tėveliui darbe nesiseka? Gal močiutė sunkiai serga? Gal yra visai mažų broliuku ir sesučiu, aplink kuriuos betriūsdama mama nebetenka kantrybės? Gal — pagaliau — tavo mama yra jai sunkiame gyvenimo pasikeitimo amžiuje? Ypač tada tu gali ją geriau suprasti, negu kiti. Būdamas paauglys ir tu pats eini per tam tikrus fiziologinius ir psichologinius pasikeitimus.

    Prileiskime, kad tavo šeimoje iš tikrųjų veikia vienas iš panašių faktorių. Ką tu tada gali padaryti? Suprask, kad tai nesitęs amžinai. Kai tik dings ano šeimos rūpesčio priežastis, prašvis dienelės ir tau. O per tą sunkųjį laikotarpį tu pats pasistenk savo susirūpinusius ir kenčiančius namiškius labiau suprasti, užjausti. Nutark, kad nuoširdžiai bandysi jiems padėti. Taip nutaręs tu savęs nei kiek nenuskriausi. Tai tik prisidės prie tavo asmenybės vystymosi.

    O kas, jei nerandi savo šeimoje jokių ypatingų rūpesčių? Vėl būk sau labai, labai atviras ir atsakyk į šį klausimą. Ar tuoj pat įvykdai tėvų prašymus? Gal tave iš tikrųjų reikia raginte raginti, kad ką nors atliktum namie? Jei radai, kad esi kaltas (kitaip sakant — taip!), tada atsakymas aiškus.

    Esi jau beveik suaugęs, ir, tur būt, turi stiprią valią. Ar tikrai, ar tik “tur būt” — įrodyk pats sau. Nors ir labai nesinorės, atlik tai, ko tėveliai prašo, visada tuoj pat. Nebijok. Tai nebus laisvės praradimas. Tai bus kaip tik žingsnis į laisvę, į nepriklausomumą nuo tavo paties nerangumo. Kai tapsi visai iš anų amžinų raginimų išsivadavęs, pasidarys lengva net pačiam pasisiūlyti kai kurioms netaip malonioms pareigoms.

    Na, o ką daryti, jei tu ir čia nekaltas (beveik)?

Pasidaryk barnių ir paraginimų sąrašą

     Šis patarimas tilpo amerikiečių žurnale “IN”. Surašyk maždaug visos savaitės priekaištus tau. Pažymėk, kas ką sakė ir kada. Kol kas to sąrašo niekam nerodyk. Būk sąžiningas. Neprirašyk nebūtų dalykų, nes tik pats save apgausi.

     Gale tos savaitės vėl susirask ramų kampą. Perskaityk aną sąrašą ir surašyk viską iš naujo pagal kategorijas: tvarka, elgesys, apsirengimas, pamokų ruošimas, neatlikti darbai ir t. t.

     Pats nustebsi pamatęs, kad dauguma tų priekaištų ar paraginimų priklauso vienai kuriai kategorijai. Tada rimtai pasvarstyk, kuriuo būdu bandysi atitaisyti aną savo ypatingą silpnybę. Ir taisyk ją! Jei tikrai norėsi — padarysi.

O jei ir tai nepadeda?

     Palauk, kol tėveliai bus tikrai gerame ūpe. Ir... taip — ir parodyk jiems savo sąrašą. Nepradėk jų kaltinti, o pirmiausia papasakok, kurias savo silpnybes pastebėjai. Pasakyk, kokiais būdais bandai jas nugalėti.

     Tėveliai, tikriausia, labai nustebs, pamatę juodu ant balto surašyta, kiek sykių tave barė per tą savaitę. Atsimink, kad ir jiems nemalonu vis bartis ir raginti. O pamatę, kad tu tikrai bandai savo silpnybėse pasitaisyti, nepyks nei už sąrašą.

     Pabandyk šį būdą. O jei turi kitų gerų patarimų, parašyk apie juos “Laiškams Lietuviams”, kad kiti tavo bendraamžiai galėtų pasinaudoti.