Netiesa, kad mes vieni kitus ignoravome: bendravimo tarp katalikų ir protestantų lietuvių tarpe buvo ir anksčiau.
Neseniai “Ateityje” ir kitur nuskambėjo žinia, kad keli katalikai susitiko su protestantų būreliu E. Gerulio namuose ir nutarė bendrauti. “Laiškai Lietuviams” tą įvykį atžymėjo net vedamųjų skyriuje: “Praeityje mūsų “bendravimas” pasireikšdavo vien minėjimų invokacijų paskaitymu, jei rengėjai rasdavo reikalą pakviesti du dvasiškius — katalikų ir protestantų. Neieškodami priežasčių, tetvirtinsime: mes iki šiol vieni kitus beveik visai ignoravome... Krikščionių vienybės savaitėje sausio 23 d. Čikagoje mažas lietuvių protestantų ir katalikų būrelis vienbalsiai išreiškė norą, kad pagal Kristaus troškimus jau yra pribrendęs laikas, kaip ir kitose tautose, taip ir lietuvių visuomenėje skleisti krikščionių vienybės mintį” (“L. L.”, vasaris, 47 psl.).
Iš šio vedamojo darau dvi išvadas: anksčiau vieni kitus ignoravome, o tik dabar tie keli žmonės ėmėsi skleisti krikčionių vienybės mintį.
Mano gyvenimiškoji patirtis rodo ką kitą. Bendravimas tarp katalikų ir protestantų seniai jau buvo ne vien tik “invokacijų skaityme”, bet ir platesniuosiuose baruose. Esu kilęs iš Biržų krašto, kur patys Biržai ir keli valsčiai turėjo nemažą nuošimtį protestantų gyventojų. Žinau, kad įvairių tautinių švenčių proga ten visada viename būryje matydavosi ir protestantų ir katalikų, ir stačiatikių kunigų. Ir bendrai gyvenime tarp jų bujojo tamprūs draugystės saitai. Biržų gimnazijos krepšininkai ypač buvo garsūs visoje Lietuvoje. Nacių okupacijos metais Z. Puzinauskas Biržų krepšininkus nusivežė į Kauną žaisti su tuometiniu Lietuvos meisteriu. O Biržų krepšinio komandoje pusė žaidėjų buvo katalikai, kita pusė — evangelikai. Prieš kiekvienas rungtynes jie sustodavo į ratelį ir drauge pasimelsdavo taip, kaip kuris moka. Tai gali paliudyti ir mano artimas bičiulis Eug. Gerulis.
Čikagoje veikia dešimtys klubų. Vieni jų veiklą pradeda pavasariniu pikniku ir baigia rudeniniu silkių pikniku, kiti įrėžla gilesnę vagą į išeivijos kultūros istoriją. Tarp pastarųjų žinomas ir biržėnų klubas. Tame klube katalikai su evangelikais dalinasi pusiau, ar gal net evangelikai viršija. Bet nuo 1951 m. čia visi visuomet surandam bendrą kalbą ir igyvendinam išliekančius uždavinius: išleisti biržėno poeto Kazio Binkio raštai, užsakyta Lietuvių Enciklopedija išlaisvintų Biržų gimnazijai, istota nariu į Lietuvių Fondą. Ir visa tai padaryta bendrais kataliku ir evangelikų balsais, nes visi Čia esam broliai, Radvilų krašto sūnūs.
Kai katalikų dienraštis “Draugas”, globojant Loyolos universitetui, 1953 m. suruošė žurnalistikos kursus, juos lankė ir protestantai. Taip pat lankė ir kun. V. Bagdanavičiaus vedamas šv. Rašto studijas.
Prisimenu, kai popiežius Jonas XXIII gyveno paskutines dienas, gavau ilgą broliui katalikui užuojautos sklidiną bičiulio protestanto laišką. Jis gailėjosi didžiojo popiežiaus ir užuojautos mintimis dalinosi su savo bičiuliu kataliku.
Tokiu pavyzdžių galiu daug suminėti, kurie liudija, kad paskirų katalikų, o ypač biržėnų, kartais labai nuoširdus bendravimas su protestantais jau seniai buvo, o taip pučiama šių metų sausio 23 d. būrelio katalikų su protestantais susitikimo deklaracija mums nieko naujo nepasako. Gal tik tiek, kad tas bendravimas kartais nebebus surištas su “rizika”, nes ji jau leidžia Katalikų Bažnyčia.
Dėl to bendravimo savo laiku rašantis šiuos žodžius turėjo nemalonumų. Berods 1952 m., draugų biržėnų paprašytas, parašiau ne teologini, bet grynai beletristinį straipsnį protestantų žurnalui “Mūsų Sparnai”, kuris ir dabar gražiai tebebujoja, tik gal kartais užsidaręs perdaug konservatyviuose rėmuose. Po kurio laiko teko susilaukti priekaištų iš katalikų pusės. Dabar gi skaitau spaudoje, kad ir šis žurnalistas jau kelia katalikų ir protestantų dialogo reikalą. Taigi, blėsta “pragarai” ir pamažu artinamės su atsiskyrusiais būreliais į artimesnį bendradarbiavimą, kurį kai kurie katalikai jau pradėjome prieš eilę metų. Todėl, esant tokiai atmosferai, jau nebebaisu praeities įspūdžiais pasidalinti ir iškelti tai, ko jaunieji redaktoriai nežino.
Vladas Ramojus