Kinsey pranešimas

ARŪNAS LIULEVIČIUS

    Prieš keliolika metų amerikietis zoologas Alfredas C. Kinsey su keliais bendradarbiais išleido dvi knygas: Sexual Behavior in the Human Male (1948) ir Sexual Behavior in the Human Female (1953). Knygose atspausdinti apklausinėjimų duomenys bei išvados rado plataus atgarsio mokslinėj ir populiarioj spaudoj; dar ir šiandien jie neretai naudojami lytinį gyvenimą pailiustruoti ar charakterizuoti.

    Kadangi ir lietuvių išeiviams, bent JAV-ėse, tenka apie šiuos "Kinsey pranešimus" nugirsti ar paskaityti, yra pravartu šiame rašinyje bent trumpai apie juos čia užsiminti, atsakant į du klausimus: 1) kas juose sakoma; 2) kaip juose surinktus duomenis vertinti.

DUOMENYS

    Savo pranešimuose Kinsey stengėsi pateikti ir interpretuoti surinktą statistiką apie vyro ir moters lytinius pergyvenimus. Studijos rėmėsi 5300 vyrų ir 5940 moterų apklausinėjimu.

    Pagal šią studiją, JAV vyrai savo lytinio aktyvumo viršūnę pasiekia tarp 16 ir 18 metų; tuo tarpu moterys — tarp 25 ir 35 metų.

    Randama, kad žemesnio visuomeninio lygio vyrai su moterimis lytiškai santykiauja anksčiau ir dažniau, negu aukštesniųjų sluoksnių; svetimoterystės žemesnio sluoksnio žmonių tarpe sumažėja su amžiumi; gi aukštesniuose — padažnėja.

    Išsilavinimo lygis turi nemaža reikšmės: 86% asmenų, turėjusių vien pradžios mokyklos išsilavinimą, ir 54% kolegiją baigusiųjų turėjo lytinius santykius jau prieš vedybas.

    Iš apklausinėtų moterų pusė pasisakė turėjusios lytinius santykius prieš vedybas, iš kurių 46% — tik su vyru, kurį vėliau vedė.

KRITIKA

     Kinsey studiją palankiai priėmė populiarioji savaitgalio priedų bei iliustruotų žurnalų spauda. Kritikos susilaukta iš sociologų ir antropologų. Nors buvo džiaugtasi šia moksline žmogaus lyties studija, tačiau joje pasigesta žmogiškųjų kategorijų. Pavyzdžiui, Margaret Mead kritikavo perdėm biologinį žvilgsnį ir visišką jausmo išjungimą, kalbant apie tarpasmeninius santykius. Rodos, zoologui Kinsey tebuvo tik tas tikra, kas žmogui bendra su žinduoliais.

     Statistikai prikaišioja Kinsey netiksliu medžiagos rinkimu. Studija buvo sudaryta pasiremiant savanorių apklausinėjimu, ypač ruošiant paskaitas kolegijose apie lytį. Be abejo, savanorių daugumą sudarė kolegijų studentai ar jas baigusieji.

     Nors rezultatai skirstomi pagal apklausiamųjų amžių bei padėtį visuomenėje, tačiau pasigendama tikslaus reprezentacinio visų JAV gyventojų atstovavimo; pavyzdžiui, iš 3995 vienu klausimu pasisakiusiųjų vyrų 2,816 buvo baigę kolegiją, 494 — tik gimnaziją, o 685 — tik pradžios mokyklą. Tokia reprezentacija yra labai neproporcinga ir netiksli.

     Taip pat, bandydamas studijos rezultatams plačiau pritaikyti, Kinsey statistinių duomenų rezultatus svėrė JAV cenzo proporcijomis. Tokiu būdu rezultatai buvo dar labiau "praskiesti" — mažiausiai atstovaujamoms savanorių grupėms (kaip asmenims su gimnazijos ir pradžios mokyklos išsilavinimu) suteiktas pats didžiausias svoris. Be to, bandydamas anketos davinius patikrinti, Kinsey apklausinėjo kelias kolegijų brolijas ir net kalinių grupes: kolegijų brolijų nariai ir kaliniai vargiai laikytini tipiški amerikiečiai.

     Visgi didžiausios kritikos Kinsey susilaukė del savo užuominų bei išvadų.

     Iš viso, Kinsey yra linkęs matuoti vedybų pasisekimą lytinių santykių dažnumu (nesvarbu, kieno su kuo): antroje knygoje jis teigė, kad priešvedybiniai lytiniai santykiai yra geras pasiruošimas darniam lytiniam gyvenimui vedybose; tuoj po to teiginio randama statistika, kuri parodo, kad didelis nuošimtis tų, kurie turėjo santykius prieš vedybas, taip pat po to turėjo santykius šalia vedybų (t. y. svetimoteriavo). Kinsey to sąryšio, rodos, taip ir nepastebėjo. Ir darosi aišku, kodėl. Autoriaus pažiūra į žmogų yra labai ribota. Lyties aktas palyginamas nusičiaudėjimui. Visai nekalbama apie žmogiškąją prasmę ar jausmą. Keliasdešimt puslapių indekse pasigendama žodžio "meilė". Be galo keista, kad mokslinėj knygoj apie žmogaus lytinį elgesį nerandama reikalo užsiminti apie ryšį tarp lyties funkcijos ir vaikų gimdymo.

     Dėl visų šių priežasčių Kinsey studiją tenka laikyti įdomiu, tačiau nepasisekusiu bandymu studijuoti žmogiškąsias lytinio gyvenimo apraiškas. Josios metodai yra netikslūs, o išvados tiesiog iškreiptos. ***