Spausdinti

■ Jaunimo Kongresui artėjant

     Po visos eilės spaudoj pasirodžiusių (daugiausia — vyresniųjų) pasisakymų Jaunimo Kongreso reikalu, po finansinio vajaus atsišaukimų lietuvių laikraščių puslapiuose pasirodė jau senokai laukta Jaunimo Kongreso programa ir sąrašai atvyksiančiųjų į Kongresą iš tolimųjų užjūrio kraštų. Tai ženklai, rodantys, kad Jaunimo Kongresas žingsnis po žingsnio artėja.

     Tarp daugelio šį Kongresą vertinančių balsų pasigirsta viena kita jį nuvertinanti nuomonė: kai kas suabejoja tokia masinio suvažiavimo verte, būk tai tik į jį suvažiuojama, apie jį ir jame daug pakalbama, o po jo taip ir nejaučiama jokios didesnės permainos.

     Nors suvažiavimas tikrai bus masinio pobūdžio, tačiau iš akademinės programos dalies matyti, kad Kongreso rengėjai pasitiki dalyvių pakankamu subrendimu: nors paskaitų, simpoziumų ir diskusijų temos yra gan įprastinės, tačiau jos yra svarios ir jaunimui reikalingos, nušviečiančios lietuvių tautos padėtį ir paties jaunimo uždavinius dabarty.

     Kaip ir tikėtasi. Kongreso programoje labiausiai pabrėžiamas tautinis aspektas. Visgi nepamirštos ir kitos sritys: religinė, kultūrinė ir sportinė-pramoginė. Jaunimas juk ir turi bręsti pilnutiniais žmonėmis; tik tada jie geriausiai atliks ir savo tautinius uždavinius.

     Antra vertus, tikimasi, kad susibūręs jaunimas ne vien pasidžiaugs pramogine programos dalimi, bet prasiturtins idėjomis ir idealais.

     Tik plataus ir gilaus pobūdžio suvažiavimasgali atsiekti tai, ko negali niekas kitas: plačiu masiniu būdu uždegti daugelį. Čia ir glūdi Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso svarba: uždegti jaunimą tautine ištikimybe ir pilnutinio žmogiško gyvenimo prasmingumu.

■    Jaunimo stovyklos

     Artėjant vasarai, dėmesys krypsta į poilsį, atostogas, na... ir į jaunimo stovyklas.

     Kiek lietuvių išeivių jaunimo stovyklauja? Antano Saulaičio, S. J., apytikriai surinktais duomenimis, 1965 m. laisvajame pasaulyje buvo surengtos 34 stovyklos, kuriose dalyvavo apie 3210 lietuvių jaunuolių praleidusių apie 43,750 stovyklavimo dienų.

     Pagal tradiciją, stovyklų ruošime pirmauja skautai. Lietuvių Skautų Sąjunga suruošė 12 stovyklų (1680 stovyklautojų, 21,700 stovyklavimo dienų), Lietuvių Jūrų Skautija ir Akademinis Skautų Sąjūdis — po 2. Ateitininkai surengė 7 jaunimo stovykias; iš jų 6 moksleiviams (460 asmenų 6400 stovyklavimo dienų). Nekaltojo Prasidėjimo Seserys suorganizavo 3 stovyklas su 260 mergaitėmis, stovyklavusiomis 5741 dienas. Po vieną stovyklą surengė visa eilė organizacijų, o taip pat tėvai pranciškononai ir tėvai marijonai.

     Daugiausia lietuvių jaunimo stovyklavo JAV vidurinėje dalyje — 1220; paskui Kanadoje —- 940, rytinėse JAV -— 540, vakarinėse JAV — 140; įvairiuose kituose kraštuose — 370.

     Šįmet Jaunimo Metų proga ruošiame dvi ypatingo pobūdžio stovyklos Dainavoje netoli Detroito: Jaunimo Vadovų Studijų Savaitė ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo stovykia, susidedanti iš įvairių organizacijų pastovyklių. Pastaroji yra pirma tokio pobūdžio stovykla lietuvių jaunimo stovyklavimo istorijoje.

■    Atsakingi už dabartį

     Savo laiške, gegužės 13 d. minint Lietuvos pavedimą švč. Marijos Nekalčiausiojo Širdžiai, vyskupas Vincentas Brizgys priminė visiems pasaulio lietuviams: "Mes esame atsakingi už dabartį ir iš to sekančią ateitį. Mūsų laikais yra labai daug pavojų žmonėms tapti paviršutiniškais, visus įvykius praleisti be susidomėjimo, be susitelkimo, be atsakomybės jausmo. Lengva yra nieko nesiekti, neapsisunkinti jokiomis pastangomis ar aukomis, pasyviai laukti, kas pasaulyje susikurs be mūsų pastangų. Tokios nuotaikos tačiau yra tų žmonių, kurie nesirūpina savo pareigomis, žmonijos ir net savo vaikų ateitimi, o gyvena viendieniu gyvenimu... Tik maldos, atgailos ir apaštališkos veiklos gyvenimas duos mums teisės save laikyti vertais kovojančios Bažnyčios ir mūsų kenčiančios ir kovojančios tautos nariais".

■    Švenčiant tūkstantį metų

     Šįmet gegužės mėn. pradžioje Lenkijos katalikai atšventė 1000 metų krikščionybės sukaktį savame krašte. Vyskupai laišku pakvietė dalyvauti iškilmėse ir Vokietijos vyskupus. Šis laiškas tapo pretekstas naujiems Bažnyčios užpuldinėjimams. Komunistai apkaltino vyskupus nelojalumu.

     Krikščionybės sukakties minėjimui buvo padaryta daug sunkumų. Nei popiežiaus, nei kitų kraštų vyskupų neįsileista. Dar keisčiau: tik prieš mėnesį komunistinė vyriausybė nutarė pakonkuruoti su Bažnyčia, visur paskubom įsakydama ruošti didžiulius mitingus Lenkijos valstybės 1000 m. sukakčiai paminėti.

     Poznanėje įvykęs incidentas yra tipiškas. Tuo pačiu metu, kai kardinolas Vyšinskis atnašavo Mišias katedros aikštėje, komunistai suruošė mitingą, kuriame turėjo organizuotai dalyvauti visi miesto darbininkai ir tarnautojai. Žurnalistai pastebėjo, kad po kiek laiko minia pradėjo tirpti; pasekę pasitraukiančiuosius, jie atsirado katedros aikštėje.

     Šie ir panašūs trukdymai (kaip pvz. traukinių skaičiaus sumažinimas į Čenstakavos šventovę) rodo komunistų vyriausybės norą, bet ir negalią palaužti Katalikų Bažnyčią Lenkijoj. Ne taip lengva 1000 metų prisirišimą išrauti iš tautos širdies.

■    Kas kaltina ir kas dėkoja

     R. Hochhutho dramos veikale Der Stellvertreter popiežius Pijus XII pavaizduojamas kaip šaltas diplomatas, kaltai tylėjęs, nors turėjęs viešai pasmerkti nacius už žydų persekiojimą. Jo sukeltos diskusijos dar iki šiol nenurimsta.

     Šiam klausimui objektyviai svarstyti buvo atspausdinti svarbūs istoriniai dokumentai: Pijaus XII laiškai vokiečių vyskupams (Lettres de Pie XII aux Eveques Allemands: 1939-1944) ir jauno žydo istoriko S. Friedlanderio (kurio, dar vaiko, gyvybė, tėvams žuvus Auschwitzo kacete buvo išgelbėta, jį paslėpus katalikų vienuolyne) knyga Pius XII and the Third Reich: Documentation. Šiuose dokumentuose atsiskleidžia popiežiaus pastangos išlaikyti Bažnyčios vienybę ir politinį neutralumą, kilus karui tarp tautų ir esant nuomonių skirtumui pačių vokiečių vyskupų tarpe.

     Tose popiežiaus pastangose kai kas teįžvelgia šaltą diplomatiją. Tuo tarpu žydų mokslininkas Pinhas E. Lapide, buvęs Izraelio konsulas Milane, pareiškė, kad dvejų metų studijos jį įtikino, jog pagal esamas sąlygas Pijus XII teisingai nusprendė nacių viešai nepasmerkti ir kad įvairiais būdais išgelbėjo 860,000 žydų gyvybių. Jo knyga The Last Three Popes and the Jews netrukus pasirodys spaudoje. Jis siūlo Izraelyje užveisti 860,000 jaunų medelių mišką Pijaus XII šviesiam atminimui.

■    Katalikai ir liuteronai

     Katalikų Bažnyčios ir Liuteronų Pasaulinės Federacijos atstovai susitiko Strasbourge, Prancūzijoje, aptarti ateities bendravimo gaires. Konkretūs pasiūlymai buvo pasiųsti Vatikano Sekretoriatui Krikščionių Vienybei Siekti ir Liuteronų Pasaulinei Federacijai Genevoje.

■    Plačiau sprendžiant

     Gimimų kontrolės klausimą nagrinėjančios popiežiaus komisijos sekretorius tėv. De Riedmatten paskelbė, kad komisija jau yra surinkusi daug informacijos, visgi popiežiaus "sprendimas negalėtų ribotis vien atsakymu į kokį kazuistikos klausimą, bet pristatytų rezultatus bendresniuose ir platesniuose vedybinės moralės rėmuos". Tokio platesnio pobūdžio nutarimo dar netenka laukti kuriuo nors nustatytu laiku.