Spausdinti

THE SHOP ON MAIN STREET

    Bedalijant akademijos premijas, viena Oscaro statulėlė atiteko čekoslovakų filmui “The Shop on Main Street”, kaip geriausiam filmui svetima kalba. Tai natūralus, be pretenzijų, puikiai suvaidintas filmas.

    Filme parodomas gyvenimas mažame Čekoslovakijos miestelyje vokiečių okupacijos metu 1942 m. Vaizduojamas baisus sugedimas, kuris prasidėjo paprastu godumu, o, nepažabotai augdamas, išsiliejo masinėmis žudynėmis. Staigus perėjimas iš komedijos į tragediją tuo labiau išryškina jo baisumą. Momentais lyg aidu atsitrenkia “The Diary of Anne Frank” filmo atgarsiai. Čia lyg išgraviruotas visas hitlerizmo siaubas, lyg išskaptuotas tik vienas baisios tragedijos epizodas iš ilgosios istorijos lapų apie žmogaus nežmoniškumą žmogui.

Šiame nacių okupacijos fone pinasi dviejų žmonių gyvenimas. Stalius, vardu Tono, turįs šunį ir ambicingą, nuolat burbuliuojančią zirzlę žmoną, visiškai nesidomi politika. Jis ir savo kvailą svainį niekina dėl asmeniškų priežasčių, o ne dėl to, kad šis yra vietinio fašistinio dalinio pareigūnas-gauleiteris. Svainis paskiria Tono “arijų kontrolieriumi” mažos krautuvėlės, kurios savininkė yra pusiau žliba, pusiau kurčia žydė. Šios senos našlės parduotuvė yra tokioje blogoje finansinėje padėtyje, kad kiti žydai ją išlaiko. Švelnus, protingas ir jautrus vyras pamėgsta nepaprastai švelnią senutę. Ar jis mėgina ją išgelbėti? Tragiškoji ranka paliečia ją, neaplenkia net jo.

    Beveik per du trečdaliu filmo režisoriai Jan Kadar ir Elmar Klos, atrodo, rutuliuoja tylu, bet efektingą susikirtimą tarp nacių ir žydų. Tačiau humoras aštriai pasisuka teroro link, kai kariai rankioja visus tuos, kurie dėvi Dovydo žvaigždę.

    Pasižymėjusi žydų aktorė Ida Kaminska paliečia net labiausiai abejingą žydams širdį savo subtiliai puikiu charakterizavimu. Betgi Tono (Josef Kzoner) išgyvena visą tragediją žmogaus, pakliuvusio į civilizacijos dvasinių, moralinių ir politinių nenuoseklumų pinkles. Kromer — nepamirštamas. Jo sukurtasis Tono yra paprastas kaimietis; tai nenusimanąs kvailys, tai šviečiąs išminčius; čia teisingas maištininkas, Čia vėl nekalta auka, kankinys ir tikras žmogus.

    Parašai anglų kalba.

CAST A GIANT SHADOW

    Jau ne vienas filmas buvo pastatytas apie Izraelio pastangas tapti nepriklausoma tauta, tačiau dar ateis laikas, kai bus pastatytas geras — pirmos rūšies filmas.

    “Cast a Giant Shadaw” nėra toks. Jei norėta pastatyti rimtą, biografinį filmą, kokį ne sykį Hollywood’as išleido, tai irgi buvo padaryta kieno nors klaida ar mažų mažiausiai nesusipratimas.

    Dar visai neseniai buvo gerai žinoma istorinė figūra — tvirta asmenybė — virtęs herojų pulkininkas David Marcus (simpatingai pravardžiuotas “Mickey”). Tai žydas, baigęs West Point karinę akademiją, tapęs Niujorko miesto burmistro Fiorello La Guardia įgaliotiniu kovoti su nusikaltimais. Jis taipgi buvo prezidento Roosevelto patarėju karo metu ir padėjo aktyviai organizuoti garsųjį Nuernbergo teismą. 1948 m. jis buvo Izraelio vyriausias vadas kovose su arabais. Ten jis ir buvo atsitiktinai nušautas.

    Tačiau šios spalvingos asmenybės vos bespalvis šešėlis teliko ekrane. Nors filmui pagrindu buvo nuostabi medžiaga bei pavojingi ir įdomūs laikai, tačiau visumoje — menkas įspūdis. Tai buvo laikai, kai britai traukėsi iš buvusios Palestinos, o arabai ruošėsi pulti vos gimstantį Izraelį. Ir liko klausimas, ar naujoji tauta pajėgtų išsilaikyti.

    Marcus (Kirk Douglas) tėra neįtikinantis, popierinis “herojus”. Angie Dickinson jo žmonos rolėje, Sebta Bergen kovojančios žydaitės ir kiti, įskaitant patį Douglas, veda neįtikimą dialogą kovos laukuose ir kitur, nuvertinantį visą situaciją. Nedaug tepadeda stipriųjų John Wayne bei Frank Sinatros pasirodymai.

    Tik suaugusiems.

THE SINGING NUN

    Vargiai kuris kitas filmas pralenkia “The Singing Nun” savo švariom, linksmom, kiek sentimentalumu atsiduodančiom pramoginėm savybėm, tinkančiom visai šeimai, (nebent tik “The Sound of Music”).

    Tačiau labiau išreikalaujanti publika lengvai galėtų jį atmesti, kaip marcipaniniai saldžią, negyvenimišką fantaziją, pastatytą paviršutinišku, lengvabūdišku šablonu apie vienuoles.

    Šis pusantros valandos trankąs filmas susuktas pagal tikrą įvykį. Prieš porą metų giedri Belgijos domininkonių vienuolė Soeur Sourire (Sesuo Šypsena), pati pritardama gitara, užkariavo visą pasaulį savo nuotaikinga daina “Dominique”. Įdainavusi plokšte-lėn, ji tapo garsenybe. Plokštelių buvo išparduota milijonais, o ji pati buvo Ed Sullivano pakviesta jo televizijos programon.

    Dabar gi ši pusiau pramanyta biografija ekrane yra nuotaikinga, bet ir labai nereali. Debbie Reynolds sesers Ann rolėje yra tipiška hollywoodiška moderni vienuolė — pudruotu, dažytu veideliu ir vėjavaikišku elgesiu. Ji dainuoja savo nuosavu mažu, bet maloniu balseliu.

    Seseriai Ann atvykus į samaritiečių namus prie Gento miesto, Belgijoje, josios balso gražumas suįdomina kunigą (Ricardo Montalban). Šis nuveda ją pas įdainavimo į plokšteles kompanijos aukštą tarnautoją (Chad Everett). Lengva atspėti, jis yra ne kas kitas, kaip buvęs įsimylėjęs į ją studentas, kai jie abu studijavo Paryžiaus muzikos konservatorijoje ir ji dar nebuvo vienuolė.

    Netrukus sklinda “Dominique”, “Brother John” ir kitos dainos, pritariant jos mėgiama ispaniška gitara, pavadinta “sesele Adele”, kurios vienu akimirksniu iškelia ją į garsenybes. O kas po to? Lieka tik grįžimas į vargą, seselei pasirinkus misijonierės darbą Afrikoje, tarnaujant Dievui ir vargšams, teikiant medicininę pagalbą.

    Sally Benson ir John Furia Jr. tekstas dvelkia gryna fantazija ir net nebandoma pamėginti paskleisti bent kiek gyvenimiškesnio jausmo. Ta pačia vaga rieda ir Henry Koster režisūra. Perdaug nupiginta įvedant buvusią meilę.

THE TROUBLE WITH ANGELS

    Nuo “The Bells of St. Mary’s” filmo pastatymo Hollywoodo rašytojai skleidžia savo įsivaizdavimą, kad vienuolės praleidžia daug daugiau laiko žaisdamos beisbolą, kamuoliu ar sviediniu su vaikais, važinėdamos motorizuotom priemonėm, dainuodamos ar kaip kitaip besilinksmindamos, negu pamaldžiai besimelsdamos.

    Dabar vien tik Čikagos miesto centre rodomi trys filmai apie vienuoles su didžiuliu pasisekimu: “Sound of Music” įsisiūbavęs 16-tą mėnesį, “The Trouble with Angels” ir “The Singing Nun”.

    Filme “The Trouble with Angels”, pastatytame pagal Jane Trahey romaną “Life with Mother Superior”, vienuolyno motinėlė pergyvena tikrą “nervų karą”, kol ji susitvarko su dviem išdykusiom jaunuolėm. Ir šventosios kantrybės trūktų, turint mokinėmis tokias dvi pilnas gyvybės, fantazijos bei išsigalvojimo paaugusias mergaites, kaip Hayley Mills ir June Harding. Rūkančios (ir dar cigarus!) studentės, atrodo, lyg būtų pasiryžusios prievarta bei jėga apversti aukštyn kojom senąją šv. Pranciškaus akademiją.

    Hayley Mills (gyvenime dabar jau panelė) — tikras žemčiūgas savo vaidyba nuo vaikystės, sukuria gyvos studentės tipą: tai labai geros širdies katalikė mergaitė, kuri po keturių metų studijų pasirenka kelią tiesiai į noviciatą.

    Rosalind Russell — motinėlės rolėje išlaikė tinkamą pagarbą, kaip tinka parinktai rolei bei kaip pasaulinio garso komedijantė lengvai sugebėjo.

    Tinka žiūrėti visai šeimai.

Stasė Semėnienė

A MAN COULD GET KILLED

    Kriminalinių filmų pastatymai paskutiniu laiku tapo tokie patrauklūs, kad jų populiarumas labai paplito. Dažniausiai jų herojais vaizduojami stebėtinų sugebėjimų patrauklūs vyrai, kurie operuoja tarptautiniame šnipų ir vagių sluoksnyje. Jie visuomet, savo sugebėjimų dėka, sėkmingai atlieka užduotas misijas, visad likdami garbingais herojais.

    Filme “A Man Could Get Killed” mėginta sekti šia populiaria kryptim, tik šis filmas jau komedijos pobūdžio. Jo herojai specialių sugebėjimų neturi, kad galėtų sklandžiai uždavinius atlikti. Dėl šio trūkumo kaip tik ir kyla įvairios komiškos situacijos. Filme taip pat nepraleidžiama proga kontrastais išryškinti aukščiau apibūdintų kriminalinių filmų fantastišką “specialių agentų” herojiškumo perdėjimą. Pavyzdžiui, vienas iš anų filmo herojų (James Garner) užklausiamas, ar jį vadinti vardu ar gal numeriu.

    “A Man Could Get Killed” yra farsas apie vagius ir inspektorius. Veiksmas sukasi apie prarastus deimantus Portugalijoje. Deimantus ieško anglų ambasados tarnautojas (inspektorius), kuris, save maskuodamas, įpainioja amerikietį (James Garner), būk tai jis esąs tas inspektorius. Amerikietis, pajutęs esąs įveltas į tarptautinę deimantų vagių rinką, nutaria padėti surasti deimantus. Jam į pagalbą ateina profesinis šnipas (Toni Franciosa) ir vylinga portugalė (Melina Mercouri).

    Filmas gana nuobodus, nes situacijos, kurios turėtų būti komiškos, labai silpnai išvystomos. Veiksmai primena kartūnų tipo humorą, kur veikėjai vienas kitą veja, o pabaigoj visi, sulėkę į krūvą, prisitrenkia.

    Aktoriai nepasižymi ypatinga vaidyba. Ypač tenka nusivilti Melina Mercouri, kuri savo ankstyvesniuose vaidmenyse tikrai geriau pasirodė.

Filmas silpnokas. Yra geresnių panašių pastatymų.

Dalė Koklytė-Lukienė