Spausdinti

     “Laiškų Lietuviams” praėjusių metų gruodžio numeryje buvo paskelbtas įdomus Jono Kubiliaus, S. J., straipsnis “Teilhard de Chardin”, kur tas žymus prancūzas jėzuitas mokslininkas nedviprasmiškai pasisako už evoliuciją teigdamas, kaip straipsnio autorius rašo, kad “pati pirmoji gyvybė prasidėjo susijungiant atomams į molekules, molekulėms į celes”. Toliau Jonas Kubilius, S. J., pastebi, kad “šiandien tokia evoliucija yra bendrai mokslininkų priimta, net ir Bažnyčia yra pasisakiusi už tokią galimybę”.

     Žinoma, ta evoliucija turėjo tęstis milijonus ir milijonus metų. Kaip tada tą Teilhardo de Chardino mokslą suderinti su šv. Rašto tvirtinimu, kad žmogus buvęs sukurtas 4.000 — 6.000 metų prieš Kristų?

Su pagarba

Vyt. Alantas

     Pasaulio evoliucijos teorija, turinti tvirto mokslinio pagrindo, nesikerta su šv. Rašto tiesomis panašiai, kaip ir Ga-liliejaus tvirtinimas ne saulę sukantis apie žemę, bet žemę apie saulę. Tariami šv. Rašto ir mokslo nesusipratimai kyla ne iš šv. Rašto ar mokslo, bet iš vieno arba net iš abiejų tųjų dalykų nesupratimo.

     Niekur pačiame šv. Rašte nėra tvirtinama, kad žmogus buvęs sukurtas 4000-6000 metų prieš Kristų. Tik senovės žydai sprendė apie žmonijos amžių sudedami Senajame Testamente minimų viens po kito gyvenusių asmenų amžius. Taip skaičiuojant padaromos kelios prielaidos: 1) kad visos šv. Rašto knygos yra tiksliai istorinės, 2) kad visi pasirinktos genealogijos žmonės šv. Rašte suminėti, 3) kad visi amžių skaičiai tikslūs, pagaliau 4) kad skaičiuojantys sugebės tiksliai viską išnagrinėti (pvz. juk klaidinga prie tėvo amžiaus pridėti pilną sūnaus amžių, bet reikia prie tėvo amžiaus pridėti sūnaus išgyventus metus tik po tėvo mirties; o iš kur visa tai sužinosi?).

     Tačiau 1) ne visos šv. Rašto knygos yra tiksliai istorinės, nes yra įvairių literatūrinių žanrų, 2) ne visi tos pačios genealogijos žmonės šv. Rašte suminėti, 3) ne visi žmonių amžių skaičiai tikslūs ir 4) tokius davinius teturint, negalima tiksliai visos žmonijos amžių apskaičiuoti.

     Padarius tokias klaidingas prielaidas, apskaičiavimo rezultatai buvo klaidingi. Tad ir klaida, taip labai sutrumpinus visos žmonijos amžių, glūdi ne šv. Rašte, bet nemokėjime juo pasinaudoti.

Kęstutis Trimakas, S. J.

     P. S. Panašiais ir artimai besirišančiais klausimais “Laiškuose Lietuviams” buvo rašyta sekančiuose straipsniuose: K. Trimakas, S. J., “Pasaulio ir žmogaus kilmės paslaptis” (1960, sausis, 3 psl.) ir dr. P. Celiešius, “Žvilgsnis i modernų šv. Rašto aiškinimą” (1961, rugsėjis, 235 psl.).