Spausdinti

UTVERK, Viešpatie, man sūnų, kuris būtų pakankamai stiprus žinoti, kada jis yra silpnas, ir pakankamai narsus pažvelgti sau į akis, kada jis bijos; sūnų, kuris bus išdidžiai nenuolaidžiaująs garbingai pralaimėdamas, o taip pat švelniai nuolankus pergalėje. Sutverk man sūnų, kurio norai neužims darbų vietos; kuris žinos Tave ir tai, kad save pažinti yra žinojimo kertinis akmuo. Meldžiu, nevesk jo lengvatų ir patogumų taku, bet skatinančioj iššaukų ir sunkumų įtampoj. Čia tegul jis išmoksta stovėti audroj; čia tegul jis išmoksta užuojautos suklumpančiam. Sukurk man sūnų, kurio širdis būtų švari, kurio siekis aukštas; sūnų, kuris, prieš norėdamas kitus valdyti, save valdytų. Ir po to, kai visi šie dalykai bus jo, prašau pridėti jam pakankamai humoro nuovokos, kad jis visada būtų rimtas, bet niekuomet neįmtų savęs per rimtai. Padaryk jį nuolankų, kad jis prisimintų tikro didingumo paprastumą, tikros išminties atvirą dvasią ir tikro tvirtumo romumą. Tada aš, jo tėvas, galėsiu šnibždėti; “Negyvenau be reikalo".

Generolo D. MacArthuro malda už savo sūnų, parašyta Filipinų salose Antrojo pasaul. karo metu.