GINTARĖ IVAŠKIENĖ

     Jei esi šešiolikos metų amerikiečių vidurinės mokyklos mokinys, tai 1/3 visų tavo draugų vairuoja mašinas; 1/3 rūko, ir 1/2 vartoja alkoholinius gėrimus! Visa tai yra nustatyta statistikos būdu. Šią informaciją pateikia mergaitėms skirtas žurnalas “IN”.

     Tačiau tu esi to paties amžiaus lietuvis jaunuolis, ir bent pusė tavo draugų lietuviai. Tokiu atveju gali kiek sumažinti anas statistikas, kai taikysi jas savo draugams.

     Taigi, jei tėvai tau neleidžia vairuoti, rūkyti, ar gerti, nesakyk jiems: “Bet mano visi draugai taip daro!”. Tai bus netiesa.

     Bet jei per kokią nelaimę esi pakliuvęs tokion draugi1/3 jon, kuri tikrai šimtu procentų rūko, geria, automobiliais važinėja ir dar daugiau išdarinėja, — spruk iš jos kuo greičiausiai ir ieškok kitų draugų. Pirma — esi patekęs pavojingon grupėn, kuri tau gresia fiziniu ir moraliniu pavojumi. Antra — kaip baisiai neįdomu priklausyti būriui, kur visi vienodai galvoja, viską vienodai gali ir viską vienodai daro.

*  *  *

     Tu labai nepatenkintas, net įsižeidi, jei tėvai nustato draudimo laiką, tai yra valandą, kada vakare turi namo grįžti. Tau atrodo, kad tai prieštaravimas laisvės principui. Jautiesi skriaudžiamas. Tavo argumentas: “Jei tikrai norėčiau ką nors blogo padaryti, sugebėčiau tai atlikti ir prieš 10 val. vakaro”. Gryna tiesa. Amerikoje yra 720,000 tokių jaunuoliu, kurie sugeba ką nors blogo padaryti ir dienos šviesoje.

     Ne apie tai eina kalba. Tėvai rūpinasi tavo vėlyvu buvojimu todėl, kad žino, jog naktį bėdon ikliūva kaip tik tie, kurie mažiausiai to norėjo.

     Taigi, nežiūrėk į draudimo laiką kaip į suvaržymą, kaip į nepasitikėjimą tavo taurumu. Bent sykį žvilgtelk ir iš kitos pusės. Pamatysi, kaip ta griežtai nustatyta valanda gali tau padėti, ar net tave išgelbėti.

     Sakykime, esi patekęs neįdomion, o gal ir pavojingon kompanijon. Tau bus labai lengva iš jos laiku pasitraukti, jei tik pasakysi: “Labai gaila, bet 10 val. turiu būti namie!” Pasigailės jie tavęs ir išleis. Ne viena mergaitė širdyje dėkojo tėvams už griežtai nustatytą grįžimo laiką. Ypač tada, kai nebūdavo kaip kitaip išsivaduoti nuo įkyraus vaikino.

     Juo vėlesnis draudimo laikas, tuo daugiau progų jį pavojingai praleisti. Jei kinas baigiasi 9:15, o turi leidimą negrįžti iki 10:30, tai ir negrįžti namo tuoj pat. Likusį laiką praleidi su draugais, dažnai jį pravažinėdamas automobiliu. Ir kuo vėliau važinėsi, tuo labiau bus nuvargęs tavo jaunas draugas — šoferis. Bus didesnė galimybė nelaimei įvykti. O kai ir tu pats būsi nuvargęs, mieguistas, sunkiau bus atsispirti draugų blogiems patarimams ar net kėslams.

     Yra dar viena labai svarbi priežastis, kodėl reikalinga nustatyti draudimo laiką. Tai tavo sveikata. Kai organizmas vis pasišokėdamas auga ir vystosi, yra būtina nepervargti. O vėlyvos valandos labai atsiliepia sveikatai, mokslui ir nuotaikai.

     Chroniškai nuvargę žmonės mažiau atsparūs ligoms, blogiau mokosi ir tampa blogesniais draugais. Jie būna irzlūs, priekabūs ir pikti.

     Ir patys jaunuoliai daugumoje sutinka, kad reikalingas draudimo laikas. Tie, kurie tam pritaria, yra kaip tik patys veikliausi organizacijose ir populiariausi draugų tarpe.

     Jei ir šias eilutes perskaitęs jausi, kad esi per daug tėvų varžomas, pakalbink juos gražiai, prašydamas, kad draudimo laiką nustatytų, atsižvelgdami į kiekvieną progą atskirai, pvz. pagal tai, su kokiais žmonėmis būsi, kiek kultūringa pati išvyka ir ką turėsi veikti ateinančią dieną.

*  *  *

     “Argi niekas mums nebepasitiki?” — beviltiškai klausi tėvu, kai neleidžia tau pasivažinėti vakare su draugu, drauge ar draugais. Bet pirma paklausk ir nuoširdžiai pats sau atsakyk: “O kiek aš galiu savimi pačiu pasitikėti?”

     Sakykim, nutari, kad savo elgesiu gali 100% pasitikėti. Atmink, jog važiuodamas draugo automobilyje, nebūsi pilnas savęs valdovas. Tas, kuris kontroliuos automobilį, kontroliuos ir tave. Nuo jo priklausys tavo saugumas ir tai, į kokias situacijas tu pateksi.

     Gali, pavyzdžiui, įvykti taip. Važinėjate su draugais gražią popietę už miesto. Šoferis nutaria sustoti nekokios reputacijos užkandinėje. Tu pats niekad ten nebūtum kojos kėlęs, bet kur dabar pasidėsi? Su draugais nesimuši, pėsčias irgi neisi namo. Kiti už tave nusprendė, ir jūs atvažiavote.

     Arba — nebūtum glamonėjęsis mašinoje. Bet po daugelio valandų betikslio važinėjimo, tu tai padarai, gal vien iš nuobodulio, nes tikrai nėra ko kito veikti.

     Gal tai fizikos dėsniai tave veikia. Tačiau ir pats, tur būt, žinai, kad automobilyje, ir dar judančiame, yra daug sunkiau atsispirti pagundai, nei sėdint ant solidaus suoliuko.

*  *  *

     Bet sakysi tada: “Nupirkite man automobilį, tai aš kontroliuosiu jį, ir save, ir  savo draugus”. Tačiau vien pats važinėjimas suėda labai daug laiko, kurį galėtum daug prasmingiau sunaudoti. Kad ir sportuojant, skaitant, mokantis ar miegant.

     Kalifornijos mokyklų sistemos statistikai palygino mokinius, kurie savo automobiliais atvažiuoja į mokyklas, su tais, kurie atvyksta pėsčiomis arba autobusais. Tarp tų, kurie patys atvažiuodavo, buvo keturis kartus daugiau nutraukusiujų mokslą. Du kartus daugiau, praleidinėjančių pamokas. Važinėtojai gaudavo blogesnius pažymius ir nepraeidavo daugiau kursų.

     1963 m. tyrimas parodė, jog 60% apklausinėtų jaunuolių tarp 15 ir 19 metų amžiaus pasisakė gerią alkoholinius gėrimus. Nebuvo nustatyta, kaip dažnai ir kokiais kiekiais.

     Kai kuriuose rateliuose gėrimas tikrai yra madoj, tačiau labai ne madoje yra būti sugautam. O tai labai dažnai ir įvyksta. Toks policijos pažymėjimas labai atsiliepia, norint įstoti kolegijon, ieškant darbo ar draugų.

     Šiuo metu gimnazijoje tu būsi kaip tik originalus ir pagerbtas, jei negersi alkoholio. Tas galėjimas atsisakyti, tau priduos draugų akyse savarankiškumo.