Spausdinti

BRUNO MARKAITIS, S. J.

Pamokslas Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso proga 1966 m. liepos 3 d. Šv. Kryžiaus bažnyčioje Čikagoje. Bruno Markaitis, S. ]., yra išeivijoj esančiųjų lietuvių jėzuitų vyresnysis.

"Kur du ar trys mano vardu, ten ir aš jų tarpe"— Viešpaties Kristaus žodžiai Evangelijoje. Įvairiai šie žodžiai interpretuojami. Bet bendrai paėmus, Viešpats Kristus mūsų tarpe gali ypatingai reikšti mus įkvepiantį ir paskatinantį ryžtą pasišvęsti Dievo ir žmogaus tarnybai. Ir iš tikrųjų matome, kad mes, suvažiavę iš įvairių pasaulio šalių ir kraštų, randame ir bendrą kalbą, ir bendrus tikslus. Jei Viešpats mūsų tarpe, jei jo dvasia mus veikia, tai kas ta mūsų bendra kalba ir kas tie mūsų bendri tikslai?

BENDRA KALBA

1.    Nors esame gimę ir užaugę įvairiuose kraštuose, mus jungia bendra kalba. Bet ar vien žodžio kalba? O gal greičiau bendra dvasia, tautinis veidas ir kultūrinis palikimas, kurie mus savotiškai išskiria, kurie mus paženklina, kurie mus praturtina ir kurie mus įgalina atiduoti savo duoklę ne tik tėvų žemei, bet ir žmonijos bendruomenei, kurios gyva ir veikli dalis mes esame.

2.    Bendra dvasia, kuri peršoka kalbos skiriančias sienas ir jos ribotumus, kuri remiasi kalba, bet ja nesiriboja. Bendra dvasia, kuri išeina į plačiuosius vieškelius, yra atvira visų kultūrų laimėjimams ir naujoms idėjoms, ypač tada, kai jos uždega kūrybinę ugnį ir vaizduotei duoda sparnus. Ta bendra dvasia, kuri yra tikrai katalikiška ne Romos ritualo prasme, bet tuo širdies gerumu ir platumu, kuris visus apkabina, visus bando suprasti, su visais bando bendrą kalbą rasti.

3.    Tautinis veidas, mūsų nuomone, nėra nacionalistinis nusistatymas, su įtarimu ar su draugiškumo stoka žiūrįs į kitas tautas. Ir ne per daug siaurai suprastas patriotizmas, kuris mus apsupa geto sienomis ir mūsų žvilgsnį užkrečia trumparegiškumu. Tautinis veidas — tai specifinis mūsų asmens identitetas, kuriame teigiamai, veiksningai ir kūrybiningai pasireiškia gerieji lietuvio bruožai.

4. Prie bendros dvasios ir tautinio veido turime būtinai prijungti kultūrinį palikimą, kuris tiek mūsų asmeniui, tiek mūsų kūrybai duoda savitą turinį ir sunkiai išsemiamą minties bei formos lobyną. Kur mes begyventume, kurios kultūros įtakoje galvotume ir kurtume, mūsų kultūrinis palikimas yra ir įgimtas turtas ir tampriai su mūsų kūryba surištas įkvėpimo šaltinis. Kaip tik dėl šio kultūrinio palikimo mes esame turtingesni. Be jo gi — ne vienas pajustume ir spragą ir reikalą dairytis, ieškoti pakaitalo.

     Štai kas sudaro bendrą mūsų kalbą. Štai kur pagrindiniai elementai, štai kur pamatai, ant kurių turėtume statyti lietuviškojo jaunimo organizaciją pasaulyje. Jei jau turime bendrą kalbą, kuri mus sujungia ir palaiko po įvairius kraštus pasklidusius, kyla klausimas, kokie gi turėtų būti mūsų bendri tikslai. Mat, kalbame ne tik apie individą, bet ypatingai apie mūsų organizuotą gyvenimą ir veiklą.

BENDRI TIKSLAI

1. Kiekvienai organizacijai reikia gerų vadų. Bet šiais laikais, kai kyla ne tik gyvenimo lygis, bet ir bendrasis išsilavinimo pajėgumas, mūsų dėmesys krypsta į gabųjį, į stipriai talentingą mūsų jaunimą ir į gyvybinį reikalą sudaryti jam sąlygas pasiekti aukštojo ir specializuoto mokslo geriausiuose pasaulio universitetuose. Mūsų supratimu, vadovaujantieji asmenys tiek jaunoje, tiek vyresnioje lietuvių kartose turėtų dėti pasiryžusias ir pastovias pastangas parūpinti sąlygas rinktiniam mūsų jaunimui baigti geriausias aukštojo mokslo įstaigas. Jose mūsų gabusis jaunimas susipažintų su kitų kraštų panašiu jaunimu. Ateities bendradarbiavimui būtų sudarytos puikios sąlygos, paremtos tiek asmeniška pažintimi, tiek moksline kompetencija. Todėl tuojaupat iškiltų bendrojo stipendijų fondo ir jo išlaikymo reikalas. Būtų ir prasminga, jei organizuotasis mūsų jaunimas tuojau pat imtųsi iniciatyvos.

2.    Praėjusią vasarą sukako 25 liūdni metai, kai Lietuva neteko nepriklausomybės. Mūsų visų patirtis sako, kad stipriausias ginklas kovoje už nepriklausomybės atgavimą, nemažinant politinių veiksnių svarbos, yra mūsų kultūriniai laimėjimai, ypač kūrybinių pastangų vaisiai. Įdomu, kad vienas didžiųjų Čikagos dienraščių — Sun-Times — pirmą kartą skyrė vedamąjį lietuvių reikalams po sėkmingo ir aukšto meninio lygio koncerto, kurį pernai surengė Čikagos Lietuvių Opera. Gerai žinome, kaip plačiai Lenkijos vardą išgarsino ir kiek daug jai simpatijų laimėjo Chopin ir Paderewski. O kur kitų tautų garsūs kūrėjai. Todėl mums atrodo nepaprastai svarbu kreipti ypatingą dėmesį į kūrybą, į kultūrinius laimėjimus. Todėl skatinkime vieni kitus remti lietuviškąją kūrybą ir negailėti jai lėšų. Ypatingai susirūpinkime jaunimu, kuris turi meninių, ypatingai kūrybinių gabumų, nes tai yra mūsų ateities laidas, stiprioji viltis. Mat, išsilaikyti reiškia augti. Augti kultūriniais laimėjimais, kūrybos pajėgumu ir visuotinumu.

3.    Ne visuose kraštuose, į kuriuos emigravo lietuviai, yra lygiai geros sąlygos lietuviškos kilmės jaunimui. Čia neturime laiko gilintis į priežastis. Pakanka paminėti patį faktą. Būtų labai svarbu, kad ypač Jungtinių Amerikos Valstybių lietuviškasis jaunimas ištiestų pagalbos ranką kitų kraštų lietuviškajam jaunimui, ypač ten, kur vargas didesnis, reikalas svarbesnis. Jau kuris laikas mūsuose, nors dar silpnu balsu, keliamas Taikos Tarnybos klausimas. Siūlome šį uždavinį nedelsiant įtraukti į svarbiausiųjų ateities problemų sąrašą. Turime ateiti į pagalbą jaunimui, ypač Pietų Amerikoje. Taikos Tarnyba būtų ir proga, ir priemonė tai padaryti.

4. Kur mes begyventume, esame kelių kultūrų, pasaulėžiūrų, mąstysenų įtakoje. Kultūrinė integracija neturi būti nei siaubas, nei pagunda, bet aiški ir subrendusi programa pasisavinti iš kitų, ką jie turi geriausio. Kitaip mes tampame gana tamsaus akligatvio aukomis ir nebesugebame vertinti nei savo uždavinių, nei savo talentų, nei savo laimėjimų tarptautiniu mastu. Ne retai teliūskuojamės sekluose vandenyse, parištais sparnais ir supančiotomis kojomis, nes bijome arčiau, konkrečiau susidurti su kitų laimėjimais, idėjomis, standartais. Išdrįskime žengti į kultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo sritis tuose kraštuose, kuriuose gyvename. Bandykime įnešti savo duoklę į tarptautinį lobyną.

MES NE DU, NE TRYS — MŪSŲ TŪKSTANČIAI

1.    Štai kodėl mes ypatingai pabrėžiame Viešpaties Kristaus buvimą mūsų tarpe. Tegul mumyse pasilieka jo artumas, nes jame įvyko žmogaus išganymas ta pilnutine prasme, kuri išreiškia visą žmogų ir visą jo gyvenimą. Mat, iš įsikūnijusio Kristaus mes semiamės ne tik malonę, bet gėrį, tiesą ir grožį; ne tik gyvenimą, bet ir visa tai, kas jam duoda prasmę, būtent, kūrybą, pakeliančią žmogų ir sukilninančią jo veiklą.

2.    Tegul tad Kristus mūsų tarpe reiškia kūrybą. Kūrybą menuose ir moksle, žmoniškumo ir laisvės baruose. Tegul pasaulis pajunta, kad mes, Kristui pareiškę ir gyvenimo ištikimybę, siekiame pilnesnės tiesos, tobulesnio grožio, visuotinesnio gėrio ir tokios laisvės, kuri trauko grandines, griauna susiskaldymo sienas ir stato vienybės tiltus.

3.    Pasaulio Jaunimo Kongreso ir III Dainų Šventės proga linkiu jums visiems — iš toli ir iš arti — kad jūsų kelias visada būtų tiesus, kad jūsų dvasia visada būtų kilni ir kad Visagalis nuolat jus visus laikytų savo rankos delne.   * * *