Spausdinti

GINTARĖ IVAŠKIENĖ

    Būdamas jaunas, tu nepakenti visko, kas yra dirbtina, netikra, suklastota arba kas klaidina. Tu nemėgsti apgaulingų žmonių. Dabar sakyk — kas gali būti labiau nepatikima už alkoholi? Arba už pasigėrusi draugą? Ar ne keista, kai jaunuoliai eina patys prieš savo nusistatymus? Jie alkoholiu sufalsifikuoja savo jausmus, proto vyksmą ir elgesį.

    Sakome, kad gėrimas padaro žmogų linksmesnį, įdomesnį, jį atpalaiduoja? Bet alkoholio fiziologinė funkcija kaip tik yra slegianti, o ne stimuliuojanti. Tad ir visas linksmumas, kurį gal pajunti, yra tik psichologinis tos slegiančios savijautos per kompensavimas.

    Ir jei manai, kad gerdamas tapsi įdomesniu draugu, atmink, jog būdamas apsimiegojęs, nuobodus, kvailas, grubus ar nuo blogo jausmo pažaliavęs, tapsi mažiau populiarus, negu karingas blaivybės kovotojas.

    Jei mokėsi įdomiai atsisakyti, draugai gerbs tavo nusistatymą. Geriausiai bus, jei panaudosi humorą, pvz.: “Dėkui, bet man labai idomi tavo kompanija — kam bereikia gėrimo?... Norėčiau romo su Coca, bet be romo, prašau...

    Ne, ačiū! Miesto vadovas rašo, kad šioje vietoje saugu gerti vandenį... Kai pradės gaminti alų, skanesnį už sodą su ledais, tada ir aš pasikelsiu...” — ir t.t.

    Tie draugai, kurie tavęs vis tiek nepalieka ramybėje, patys jaučiasi kalti, kad geria. Jie tave visaip įtikinės, jog būtinai reikia gerti, nes visi geria. Toli gražu dar ne visi! Tik į tavo amžiaus jaunuolių. Ir, iš tikrųjų, anie geriantieji labai norėtų, kad visi gertų. Tada ir jie patys geriau jaustųsi. Tad matai, kaip tave nori jie išnaudoti! Ne dėl draugystės, bet tam, kad save pateisintų.

    Alkoholis užtraukia daug fizinių ir dorovinių nelaimių. Jis padeda žengti pirmą žingsnį į klaidą. Po to jau visai lengvai gali nuriedėti į tragediją.

*  *  *

    1/3 visų jaunuolių tarp 15 ir 19 metų ir 9% visų 12-14 m. jaunimo yra reguliarūs rūkoriai.

    Ir klysta tie, kurie sako, kad jauni rūko todėl, kad maištauja. Moksleivių apklausinėjimas parodo, jog jie rūko tam, kad įeitų į suaugusiųjų pasaulį.

    Jaunuolio rūkymas yra vedamas to paties instinkto, kuris verčia mažą 5 metų mergytę stypčioti, apsiavus mamos batais. Skirtumas tas, kad mamos aukšti kulniukai netampa įpročiu ir neiššaukia vėžio.

    75% suaugusių rūkorių įprato rūkyti, būdami gimnazijoje, ir 74.5% nuoširdžiai gailisi tai padarę.

    Tik 3% gėrikų tampa alkoholikais, bet 99% rūkančių tampa įpročio rūkoriais.

    Indianos un-te buvo apklausinėti rūkantys studentai, ir štai jų rūkymo pradžios priežastys:

    “Aš nežinojau, kad nesveika”. (Jis tik vėliau sužinojo apie vėžio galimybę.)

    “Maniau, kad daug nekainuos, jei tik pabandysiu”. (Toji mergina dabar išleidžia po 35c kas dieną.)

    “Man atrodė, kad tai bus labai malonus dalykas, nes tiek daug žmonių rūko.”

    Dabar visi jie gailisi, kam iš viso pradėjo.

    Štai, kaip atrodo gimnazistai rūkoriai. Iš apklausinėtų 8000 mokinių rūkė 16% tų, kurie planavo lankyti kolegiją. Rūkė 38% tų, kurie nenorėjo toliau mokytis. O tie, kurie nedalyvauja jokiuose mokyklos šalutiniuose užsiėmimuose ar veikloje, rūkė daugiausia.

*  *  *

    Virginijos viduriniu mokyklų mokiniai patys nutarė kovoti su sukčiavimu mokyklose. 200 jų susirinko Richmond mieste ir dalyvavo “prisipažinimo bandymuose”. Ten jie diskutavo priežastis ir išsiaiškino, kas ir kaip dažnai suka. Rezultate — jie patys sudarė Garbingumo komisiją, kuri surašė visus Virginijos gimnazistus saistantį garbingumo kodeksą.

    Pagal jį, mokiniai, pastebėję draugą sukčiaujant, praneša apie tai komisijai, kuri atraportuoja mokyklos personalui. Komisija praneša laiką ir aplinkybes, kuriose tai įvyko, bet pasilaiko sau teisę nepranešti mokinio pavardės.

    Kiekvienas gimnazistas bus raginamas pasirašyti kortelę — pažadą nesukčiauti. Šio sąjūdžio iniciatorius, 17 m. vaikinas, taip visa išaiškina: “Lig šiol daug kas sukčiavo, nes nuoširdžiai buvo įsitikinę, jog tai nėra blogas dalykas. Dabar patys padarėme sukčiavimą oficialiai negarbingu”.