Spausdinti

    Mūsų žymusis teologas prof. A. Maceina vėl pasirodė su nauju teologiniu kūriniu, 267 puslapių knyga, kurioje jis mums pateikia Rytų Krikščionių Bažnyčios liturgijos dvasią su joje atsispindinčia tos Bažnyčios teologija. Kadangi tos teologijos centras — Kristus, Rytuose mėgiamas vadinti Avinėliu, tad ir pati knyga pavadinta “Dievo Avinėlio” vardu. (Aplankas Pauliaus Jurkaus; spausdino Immaculata.)

    Iš šio kūrinio aiškėja Rytų Bažnyčios dvasios stilius, kuris ypač pasireiškia tuo, kad, kai Vakaruose labiau įsižiūrima į šioje žemėje gyvenusį Kristų - žmogų, tai Rytų Bažnyčia, garbindama, kaip ir Vakarų, Kristų - Dievažmogį, ne tiek akcentuoja jo žemišką, kiek dievišką gyvenimą, taigi — Kristų, prisikėlusį ir pagarbintą.

    Trimis šios knygos skyriais autorius vaizduoja perkeistąjį, nusižeminusį ir viešpataujantį Kristų. Knygos įvade jis nagrinėja Kristaus įvedimą į pasaulio istoriją šv. Jono Krikštytojo žodžiais: “Štai Dievo Avinėlis”, o jos pabaigoje, įvardintoje “Pjūties Viešpats”, autorius kalba apie Šv. Dvasią, Kristaus darbo Tęsėją ir Atbaigėją. Šia knyga autorius pasisako įvykdąs savo seną svajonę parašyti knygą apie Kristų. “Dievo Avinėlis” — tai tos svajonės originalus įvykdymas, nes tai nėra Kristaus žemiško gyvenimo aprašymas, bet Kristaus pavaizdavimas Rytų Bažnyčios liturgijos rėmuose.

    Mėgstančiam teologinę literatūrą ir bent kiek joje nusimanančiam įsiskaitymas į šią knygą (tad ne vien tik perskaitymas!) bus tikra dvasinė, ir tai prabangos pilna, puota. Ši knyga skaitytojo dvasią labai praturtins, nes į didžiąsias krikščionybės tiesas jis pažvelgs iš skirtingo nuo Vakarų Bažnyčios taško ir todėl tosios tiesos sužibės nauja šviesa prieš jo akis. Nedaug Rytų krikščionybę tepažįstantį sudomins ir nustebins gausios naujos religinės šviesos Rytuose kildinimas iš perkeistojo Kristaus Taboro kalne, kai tuo tarpu Vakarų Bažnyčia prie to Kristaus gyvenimo įvykio ne tiek daug sustoja. Originalūs ir įdomūs taip pat ir tie Rytų Bažnyčios žvelgimai į pasaulio sutvėrimą, Dievo Sūnaus įsikūnijimą ir jo kančią, iš kenozės, taigi Dievo pasižeminimo iš meilės žmogui, taško. Taip pat įdomus ir tasai Mišių aukoje ne tik vienkartiniai pasiaukojusio Kristaus ant kryžiaus ir tos aukos sudabartinimo matymas, bet ir žvelgimas į jį amžinai besiaukojantį ir garbinamą danguje (kaip tai vaizduoja šv. Jono Apreiškimo knyga, 4, 2-10).

Šis paskutinis požvilgis, be abejonės, bus prisidėjęs prie to ypatingo Mišių liturgijos iškilmingumo, kurį matome Rytų Bažnyčioje. Tokių įdomių ir originalių krikščioniui vakariečiui minčių pilna Rytų teologija, liturgija ir jų krikščioniškojo gyvenimo praktika; todėl vakarietiška Kristaus sekimo idėja visai kitaip atrodo krikščioniui rytiečiui. Knyga praturtinta įdomiomis autoriaus išvadomis ir mintimis.

    Knygos turinys gausiai paremtas Rytų Bažnyčios ir stačiatikių, ypač rusų teologų ir religinių mąstytojų, raštais. Čia cituojami tokie Rytų Bažnyčios teologijos ir jos dvasios žinovai, kaip Wl. Solowjew, V. Lossky, N. Berdjaev, P. Florenskij, L. Karsavin, S. Bulgakow, J. Tyciak ir kiti.

    Čia reikia dar pastebėti, kad visiems, kuriems rūpi didieji gyvenimo klausimai, kurie nori savo krikščionišką pasaulėžiūrą sustiprinti, prof. A. Maceinos raštai yra būtinybė. Jis yra drąsus, originalus ir kūrybingas teologas, ir jo veikalai užsitarnauja būti išversti į didžiųjų tautų kalbas.

    Didelis skaitančiųjų dėkingumas priklauso prof. A. Maceinos raštų leidėjui apaštališkam protonotarui prel. P. Jurui, kurio 75 metų amžiaus sukakčiai paminėti ir ši knyga skirta.

    Kadangi knygos autorius, kaip iš jos pratarties aiškėja, turi ir daugiau savo religinės kūrybos spaudai paruošęs, tad reikėtų, kad atsirastų ir daugiau mecenatų, kurie įgalintų jį visa, kas jo paruošta, atspausdinti ir kurie padrąsintų spaudai naujai paruošti dar ne vieną turiningą kūrinį.

    Ši knyga išėjo kaip tik laiku, nes pagal Vatikano II Bažnyčios Susirinkimo dvasią mes turime pažinti ir kitą krikščioniškų tiesų išgyvenimo būdą bei krikšičoniško gyvenimo stilių, nes be to nėra galimas joksai dialogas su kitomis Kristuje giminingomis krikščionių bažnyčiomis.

    Jei galima dar būtų čia ko iš autoriaus pageidauti ir prašyti, tai šią knygą papildyti kita knyga, kurioje būtų pavaizduotos visos skirtingos Rytų bažnyčių liturgijos su jų išoriniu ir išvidiniu grožiu ir turiniu, kiek tai pasireiškia ten aukojamose Mišiose.

    Ar po to, kas čia, vertinant, parašyta, dar reikia pridėti, kad labai patariu šią knygą įsigyti?

A. Grauslys