Spausdinti

Maldininkai Tautinėje šventovėje Washingtone lietuvių paminklinės koplyčios šventinimo pamaldų metu.    — Nuotrauka V. Noreikos

IŠEIVIJOS LIETUVIŲ 1966 METŲ RELIGINIO KONGRESO DEKLARACIJA.

Laisvojo pasaulio lietuviai katalikai, susirinkę į religinį kongresą Vašingtone, 1966-siais Viešpaties ir 25-siais Tautos sukilimo metais, rugsėjo 3-ją, pareikšti savo meilę Šiluvos ir Aušros Vartų Dievo Motinai, dalyvauti Jos vardo koplyčios šventinime Nekalto Prasidėjimo tautinėje šventovėje ir maldauti Viešpaties laisvės savo pavergtai Tėvynei, skelbia viso pasaulio lietuviams šią deklaraciją:

  I. Mes didžiuojamės būdami garbingos ir nemirštančios lietuvių tautos vaikais. Galybių Viešpats leido tapti lietuviais ir įspaudė mūsų širdyse lietuvybės ženklą. Tėvynės meilė yra atspindys dieviškosios meilės. Tos meilės, kuri Kristaus veidą suvilgė ašaromis dėl jo mylimos Jeruzalės likimo. Mes su pagarba lenkiame galvas prieš savo brolių Sibiro ir kalėjimų kankinių, karių ir partizanų, vyskupų ir jaunuolių, tėvų ir motinų kapus, kurie paaukoja savo gyvybes už Dievą, šventąją mūsų Motiną Bažnyčią ir mylimą Tėvynę. Mes kviečiame visus lietuvių tautos vaikus į besąlyginę kovą už pavergtosios Lietuvos laisvę.

II.    Mes esame liudininkais 25 metų (1940-1965) Lietuvos Bažnyčios ir krikščioniškos lietuvių tautos kryžiaus kelio. Kristus pavergtoje Lietuvoje juo iš

 naujo eina į Kalvarijos kalną. Šis kelias nuklotas Lietuvos bažnyčių griuvėsiais ir Rūpintojėlių skeveldromis. Jis prisisunkęs lietuvių vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų krauju ir motinų ašaromis. Juo eina su kenčiančiu Kristumi ir pavergtoji, bet nenugalėta katalikiškoji lietuvių tauta. Jokia jėga niekad neišplėš iš lietuvių širdies meilės Dievui ir Tėvynei.

III.    Mes kreipiamės į kiekvieną lietuvį: 1. Tebūna mūsų bažnyčios ne tik religiniais, bet ir tautiniais mūsų namais. 2. Teskamba jose mūsų maldos ir giesmės gimtąja lietuvių kalba. 3. Tebūna mūsų parapijos tie židiniai, kuriuose amžiams degtų lietuvybės ugnis. 4. Tebūna mūsų katalikiškos organizacijos tais įrankiais, kuriais mes skleidžiame Viešpaties taiką ir meilę aplinkai. 5. Tebūna kiekvienas lietuvis katalikas kovotojas už savo Tėvynės ir Bažnyčios laisvę. 6. Tenelieka nė vienos progos neišnaudotos kovai prieš ateistinį ir materialistinį Bažnyčios ir lietuvių tautos didžiausią priešą — bolševikinį komunizmą. 7. Tenebūna nė vienos valstybės ir tautos, kuri nežinotų apie Lietuvos kančias ir kovą už laisvę. 8. Tenelieka nė vieno lietuvio vaiko, kuris nesimelstų savo protėvių kalba. 9. Tenelieka nė vieno lietuvio, kurio širdis neatsivertų pavergtųjų brolių kančiai ir kurio rankos nedirbtų jo laisvei.

IV.    Mes skelbiame visai lietuvijai krikščioniškos Lietuvos viziją. Mūsų kelias yra su Kristumi. Kovokime už Lietuvą, kuri gerbtų Visatos Kūrėją. Planuokime valstybę, kurios įstatymai atšviestų nemirštančias Kalno Pamokslo tiesas. Iš Evangelijos išaugusiais principais pagrįskime savo politines organizacijas ir institucijas. Krikščioniškosios kultūros turtais grįskime savo raštą,

 dailę, muziką. Artimo meilės dvasia persunkime savo tarpusavio santykius. Kas išsiskyrę, tebūna sujungta. Kas paklydęs, tebūna išvestas į tiesų ir teisingą kelią. Krikščioniška meile atverkime akis ir širdis tų, kurie kovoja prieš Dievą ir krikščionybę. Mums nėra vistiek, kokia yra lietuvių bendrija ir kokia bus Lietuva, nes mūsų kelių pradžioj ir pabaigoj yra Kristus. Be Jo nėra laisvės, su Juo nėra vergijos.

V.    Mes kviečiame visus lietuvius į maldą ir darbą už pavergtą Tėvynę, kenčiančią jos Bažnyčią ir kovojančius savo brolius. Be darbo ir kovos veltui bus mūsų troškimas laisvės. Be maldos sunkus bus mūsų darbas ir kova. Mūsų širdys atviros visiems broliams lietuviams, mūsų kelias aiškus, mūsų pasiryžimas tvirtas, nes mūsų tikslas šventas: Visa Lietuvai, Lietuva Kristui.