KAS TIE PASENOLIAI?

     Dvidešimt viename Amerikos mieste visai nauju būdu siekiama atnešti šilimos ir meilės tiems vaikams, kurie neturi nei tėvų, nei patėvių, nei augintojų, o gyvena ligoninėse ar pamestinukų namuose. Jiems yra surandami pasenoliai, t. y. vyresnio amžiaus žmonės, kurie patys neturi anūkų, bet apsiima pabendrauti su institucijose gyvenančiais vaikais. Rezultatai abiejoms pusėms yra labai geri! Vaikai, kurie institucijose buvo tapę mumijomis, pasidaro vėl žvalūs, meilūs, atskleidžia savo gabumus. Vieniši seneliai atranda gyvenime tikslą, kai pamato, kokius vaisius jų meilė gali atnešti.

     Skirtinguose miestuose toje srityje veikiama skirtingai; pavyzdžiui, Akron, Ohio, busimieji pasenoliai lanko dviejų savaičių pasiruošimo kursus ir tada penkias dienas po keturias valandas praleidžia su savo paanūkais. Pasenoliai gauna ir atlyginimą, nes jie būna parinkti iš neturtingesnių tarpo.

     Galėtume tos programos pavyzdžiu pasekti savo tarpe ir mes, lietuviai. Yra didokas skaičius vienišų senelių. Yra nemažai ir šeimų, kurių vaikai niekad nėra pajutę to ypatingo ryšio, kuris atsiranda tarp senelių ir vaikų. O ir paaugliai dažnai reikalingi trečio asmens, kuris nėra nei tėvas, nei brolis.

NAUJAGIMIAI

     Vaikų prigimties tyrimuose šiais laikais vis labiau pasitvirtina dėsnis, jog naujagimis ateina pasaulin su savitu temperamentu. Anksčiau gi buvo galvojama, kad tik aplinka ir auklėjimas suformuoja vaiko charakterį.

     Tyrinėjimai paremia nuomonę, kad tam tikros naujagimio reakcijos į aplinką — maistą, kambario temperatūrą — beveik išpranašauja jo būdą.

     Vis labiau ir labiau pagrindžiami sekantys teigimai: 1. Naujagimis atpažįsta motiną jau būdamas 3 mėnesių (ne 9 ar 10). 2. Jis stebi aplinką ir supranta kalbą jau gerokai prieš pats pradėdamas kalbėti. Dr. P. Wolff tvirtina, jog vienos savaitės kūdikiai sugeba tikrai šypsotis. 3. Kūdikio protinis išsivystymas įgyja savo formą iki trečių metų. Jis labai panašus į tėvų protinį pajėgumą. 4. Priešmokyklinio amžiaus vaikai išmoksta daugiau ir greičiau, negu daugumos specialistų buvo lig šiol pripažinta. 5. Vaikai ypatingai jautrūs jausmų niuansams. Jie puikiai nujaučia įvairių įvykių esmę savo šeimos aplinkoje. 6. Vaikų moralinis nusistatymas susiformuoja daug anksčiau, negu buvo tikėtasi. Pavyzdžiui, jie išmoksta susivaldyti jau prieš dešimtuosius metus ir tai nustato jų sąžinės išsivystymo laipsnį ateityje.

     Tų tyrimų šviesoje dar labiau pasitvirtina tai, ką dr. Marija Montessori pastebėjo jau daug anksčiau.

     Visgi mokslininkų nuomonės skiriasi, atsakant į klausimą, ar sąžiningumas, atvirumas yra įgimti, ar išmokstami. Keliuose ilgai užtrukusiuose tyrimo projektuose, kur buvo stebimi asmenys nuo gimimo iki 30-jų amžiaus metų, buvo pastebėta, jog vaikai, kurie buvo intelektualiniai aktyvūs, ir užaugę liko tokiais; draugiški, judrūs vaikai išlaikė tas savybes ir pasiekę 30 m. amžiaus; pasyvūs vaikai suaugo į ramius, užsidariusius vyrus ir moteris.

     Dabar psichologai yra mažiau linkę skirstyti vaiko metus į atskiras stadijas. Pavyzdžiui, buvo galvojama, kad vaikas tarp 4 ir 5 metų bus priešgina, o persiritęs per penktuosius metus staiga taps visai kitokiu. Šioji teorija visai neatsižvelgė į individualiai skirtingą vaikų prigimtį.

     Patariama tėvams traktuoti vaiką kaip individą nuo pat pirmųjų jo dienų, mylinčiu griežtumu darant jam teigiamą įtaką, nes yra pastebėta, jog motinos įtaka stipriausiai pasireiškia vaiko pirmų trijų metų bėgyje. Tad tėvai raginami kreipti daugiau dėmesio į ankstyvą vaiko auklėjimą.

Paruošė G. I.