Spausdinti

II VATIKANO SUSIRINKIMO DOKUMENTAI. I dalis, konstitucijos. Vertė prel. Vytautas Balčiūnas ir Anicetas (knygoj klaidingai parašyta: Antanas) Tamošaitis, S. J. Išleido Krikščionis Gyvenime. Kalbą tikrino Vladas Kulbokas. Iliustravo Telesforas Valius. Spaudė Lietuvių Enciklopedijos spaustuvė. 278 psl. Kaina 3.50 dol.

     Antrasis Vatikano susirinkimas ir jame padarytieji nutarimai atnešė daug naujos dvasios ir atidarė duris religiniam atsinaujinimui, kuris, kai kuriais kraštutiniais atvejais, pasidarė panašus į revoliuciją. Nebūtų dovanotina, jei II Vatikano susirinkimo dokumentai nebūtų buvę išleisti lietuvių kalba. Todėl turėtume būti dėkingi kolektyvui, kuris nepalankiose tremties sąlygose pasiryžo leisti “Krikščionis Gyvenime” knygų seriją, pradėdamas II Vatikano susirinkimo dokumentais.

     Mintis išleisti religinio turinio knygų seriją nėra nauja. Prieš dešimtį metų atskiri kunigai, įvairiose vietose skatino ir puoselėjo tą mintį. 1958 m. Romoje buvo sudaryta komisija, kuri turėjo rūpintis religinės minties knygų lietuvių kalba leidimu. Vėliau, 1963-64 metais, religinės literatūros lietuvių kalba leidimu buvo rūpinamasi Kanadoje ir J.A.V. Tačiau reikėjo II Vatikano susirinkimo naujos dvasios, kad taip ilgai ruošiami planai pradėtų būti vykdomi. Susidarė redakcinio kolektyvo vadovybė, į kurią įėjo prel. dr. Vytautas Balčiūnas, dr. Juozas Girnius, kun. dr. Jonas Gutauskas, kun. Stasys Yla ir kun. dr. Titas Narbutas. Knygų serijos pradžiai jie pasirinko II Vatikano susirinkimo dokumentus.

     Knygos įžangoje, kuri yra kartu įžanga visai “Krikščionis Gyvenime” knygų serijai, rašoma: “II Vatikano susirinkimu Bažnyčia pradėjo naują savo gyvenimo laikotarpį. Jo kreipimasis ne tik į katalikus, bet ir į kitus krikščionis bei kitaip tikinčius ir net visai netikinčius yra lyg iššūkis visam šio meto pasauliui, bet ypač Katalikų Bažnyčios nariams. Jo nutarimai yra nurodymas visiems mums, kaip gyventi Kristaus Evangelija ir kaip ją skleisti žmogui, savo proto genijumi užkariaujančiam erdves, bet vis labiau pasiklystančiam savo kelyje į Dievą”. “Krikščionis Gyvenime” knygų serija esanti sutelktinė pastanga atsiliepti į tą Bažnyčios vadovų tartą žodį “tapti gyvais Kristaus liudytojais bei jo nešėjais į šių dienų pasaulį”. Šiais žodžiais “Krikščionis Gyvenime” knygų serijos redaktoriai ir leidėjai išreiškia pasiimtojo uždavinio tikslą ir prasmę.

     Į pirmąjį tomą yra sudėti keturi pagrindiniai II Vatikano susirinkimo dokumentai, vadinamieji konstitucijomis. Pirmosios dvi konstitucijos vadinamos dogminėmis, nes jos liečia pačius tikėjimo pagrindus. Konstitucija apie Bažnyčią apibrėžia Bažnyčios sąvoką, jos apimtį ir paskirtį, pasauliečių, dvasiškių ir ypatingai vyskupų vaidmenį Bažnyčioje; ypatingai iškeliama mintis, kad vyskupų kolegija, kaip pastovus vientas, yra atsakinga už visos Bažnyčios uždavinių vykdymą. Antra dogminė konstitucija yra apie Dieviškąjį Apreiškimą. Čia nurodoma, kas yra Dieviškasis Apreiškimas ir koks yra santykis tarp Šv. Rašto, Tradicijos ir Bažnyčios mokymo. Sekančios dvi konstitucijos yra daugiau praktinio pobūdžio. Konstitucija apie šventąją liturgiją yra skirta liturgijos, t. y. viešojo maldingumo, atnaujinimui. Jos vaisiai jau yra ryškūs ir akivaizdūs kiekvienam katalikui. Ketvirtoji konstitucija — Bažnyčia dabartiniame pasaulyje — vadinama pastoracine konstitucija. Joje nurodomas žmogaus asmens vertingumas, jo tikslas pasaulyje ir nustatomos gairės svarbesnėms ir opesnėms atskiro žmogaus ir visos žmonijos problemoms spręsti.

     Kam teko susidurti su Vatikane lotynų kalba išleidžiamais dokumentais, tas žino, kaip yra sunku šimtmečiais nusistovėjusį lotynų kalbos stilių paversti į gyvą, modernią kalbą. Šios knygos vertėjai tą uždavinį atliko, lyginant su ankstesnėmis pastangomis, gana neblogai. Bendrai imant, knyga paruošta kruopščiai ir rūpestingai. Atrodo, buvo stengiamasi pateikti ne tiktai gerą vertimą, bet ir išviršiniai knygą padaryti patrauklią. Žalsvi, kieti, drobiniai viršeliai, popieriaus ir raidžių šrifto parinkimas įrodo, kad tos pastangos buvo neveltui. Anksčiau nebuvo įprasta, kad panašaus turinio knygos būtų dailininko iliustruojamos. Kiekvienos konstitucijos titulinis puslapis yra iliustruotas dailininko Telesforo Valiaus simboliniais abstraktais, kurie pakelia knygos estetinę vertę. Kai kam gal tai atrodys, lyg knyga būtų nuvertinta nuo rimtų dokumentų rinkinio iki dailiosios literatūros žanro. Bet tai skonio ir papročio dalykas.

    Kalbėti apie korektūros klaidas, kurių knygoje labai nedaug, gal nebūtų reikalo. Tačiau viena klaida šaukiasi būti paminima. Būtent, paties vertėjo vardo pakeitimas. Mums yra žinomas Anicetas Tamošaitis, S. J. Jis dėl nelaimingo neapsižiūrėjimo pavadintas Antanu. Už įdėtą vertimo darbą jam bent tiek priklauso — įrašyti jo tikrą vardą.

    Galėtų kilti klausimas, ar nevertėjo visus II Vatikano susirinkimo dokumentus išleisti vienoje knygoje. Taip yra padaryta kitų kalbų leidiniuose. Būtų daug patogiau naudotis viena knyga, kurios gale būtų dalykinė rodyklė. Atrodo, kad padalinimą į kelias knygas nulėmė “Krikščionis Gyvenime” serijinė sistema. Dėl to rodyklės teks ieškoti II Vatikano dokumentų paskutiniame tome, kuris bus, berods, trečiasis.

    II Vatikano susirinkimo dokumentai dėl savo specifiniai teologinio turinio vargu ar bus įkandami plačiosioms lietuvių masėms. O ir inteligentui pasauliečiui būtų labiau patarnaujama, jei kiekvienai konstitucijai būtų buvusi parašyta įžanga, kurioje paprastai ir sistemingai būtų iškeliamos pagrindinės atskiros konstitucijos mintys, surišant jas su kasdieniško, konkretaus gyvenimo realybe.

Kun. Vytautas Zakaras