PROF. DR. VYTAUTAS BIELIAUSKAS

Filosofai sakydavo, kad žmogus laisvas, nes jis gali rinktis. Bet dabar surasta, jog ir žiurkės renkasi skirtingus takus ir beždžionės savo vaikystėj matytus žmones. Tada kyla klausimai: Ar ir tie gyvuliai laisvi? Ir, jei žmogus nuo jų skiriasi, tai kur yra jo laisvė? Autorius nurodo, kur glūdi atsakymai.

Ši paskaita buvo skaityta Tarptautiniame Pax Romana suvažiavime, svarsčiusiame laisvę ir sąlygojimą, 1966 m. Venecijoje. Į lietuvių kalbą vertė Dalia Dundzilienė.

     Laisvės svarstymas dažniausiai prasideda klausimu apie individo pajėgumą pasirinkti, nutarti ir pradėti kokį nors veiksmą. Šis išeities taškas savo pagrindus turi filosofijoj. Filosofijoj greičiausiai glūdi ir taip statomo klausimo atsakymas.

     Tačiau, kadangi laisvės apibrėžimas apima ir elgsenos charakteristikas, tai ir behaviorizmo, elgsenos tyrinėjimo, mokslininkai domisi taip vadinama “laisva elgsena” (free behavior). Aišku, laisvė yrą abstrakti sąvoka, tad šie mokslininkai negali jos studijuoti tiesioginiai. Kadangi filosofų svarstoma laisvė apima laisvą apsisprendimą ir galią nutarti ir veikti, tai behaviorizmo mokslininkai jaučia, kad ir jie gali svarstyti šią komplikuotą laisvės ir apsprendimo problemą. Nors behaviorizmo mokslininkai, ypač psichologai, vengia vartoti kontroversines laisvės ir apsprendimo sąvokas, jie tiek praeityje, tiek dabar yra susidomėję elgsenos priežastimis ar motyvais.

     Per paskutinius penkis dešimtmečius gana intensyviai buvo tyrinėjami motyvacijos reiškiniai. Buvo vystomos ir visokiose aplinkybėse tikrinamos teorijos (žr. bibliografiją šio straipsnio gale: Bieliauskas, 1965; Cofer and Appley, 1964). Naujausios eksperimentinės motyvacijų studijos, kuriose yra įjungtas laisvos elgsenos klausimas, aptarė ir “apsisprendimo elgseną” (choice behavior; žr. Immergluck, 1964; Dember, 1965). Jose buvo atskleista įdomių ir provokuojančių duomenų, kurie, šio autoriaus nuomone, turi rimtų išvadų, dėl kuriu gal teks persvarstyti mūsų galvojimą apie žmogaus elgsenos laisvę.

     Dėl to šis straipsnis turi tris tikslus: 1) pateikti tyrinėjimų santrauką apie pasirinkimo elgseną; 2) sugretinti šiuos aiškinimus su tradiciniu galvojimu apie laisvę; 3) pasiūlyti naujus būdus svarstyti laisvę žmogaus elgsenoj.

Apsisprendimo elgsenos tyrinėjimai

Apsisprendimo aptarimas.Pagal paprastą definiciją (siūlomą English ir English, 1958, 86 psl.), reiškia “atrinkimą vieno iš dviejų objektų ar veiksmų, dažniausiai po svarstymo”. Panašų, bet sudėtingesnį apsisprendimo apibrėžimą, naudojamą eksperimentinėje psichologijoje yra pasiūlęs Immergluck (1964): “Apsisprendimo sąvoka reiškia, kad organizmas, susidūręs su daugybe sąlyginių akstinų, gali pasirinkti sau tinkamesnę reakciją. Šis sugebėjimas apsispręsti reagavime reiškia, kad organizmas turi laisvę pasirinkti mėgstamesnę elgsenos formą ir kad ši “laisvė” plaukia iš individo vidaus, o nėra būtinai aplinkos nustatyta. Šia prasme apsisprendimas reiškia “vidinę laisvę” (žr. Immergluck, 1964). Iš pirmo žvilgsnio tokia apsisprendimo apibraiža turėtų būti priimtina ir filosofui. Pavyzdžiui, Royce (1961, 196 psl.) tapatina laisvę su apsisprendimo laisve ir tada pasirinkimo laisvę apibrėžia kaip “apsisprendimą veiksme”. Aišku, šiame apsisprendimo apibrėžime yra esminių sunkumų, nes apsisprendimo elgsena yra bendra ne vien žmonijai, bet ir visai gyvūnijai. Prie šio tačiau sugrįšim vėliau. Tuo tarpu norim daugiau dėmesio skirti apsisprendimo elgseną liečiantiems empiriniams daviniams.

Apsisprendimo elgsenos laboratoriniai tyrinėjimai

     Gyvuliai kaipo apsisprendimo elgsenos modeliai. Daugumas ankstyvesnių motyvacijos psichologinių studijų buvo atliekama naudojant sąlyginius metodus ir todėl rezultatai neišvengiamai pabrėždavo elgsenos kontrolę. Klasikiniai ir veiksminiai sąlygojimai (conditioning) bando kontroliuoti elgseną automatinių veiksmų atžvilgiu, t. y. centrinės nervų sistemos.

     Tie naujesni tyrinėjimai išplėtė motyvacijos ir mokymosi akiratį už akstino - reakcijos formulės ribų. Šiose studijose jau ir akstino atėmimas vartojamas kaip vienas motyvacijos šaltinių, kitose — susidomėjimas ir vien dėl susidomėjimo ir veiksmo (dėl pirmojo žr. Holland, 1958; Rohrer, 1959; Solomon ir kt.; 1957 ir 1961; Heron, Doane ir Scott, 1956; dėl pastarųjų žr. Harlow, Harlow ir Meyer, 1950; Brownfield, 1965).

     Motyvacijos bei mokymosi studijų plėtojimą seka ir apsisprendimo elgsenos tyrinėjimai. Glanzer (1953), tyrinėdamas žiurkes kryžminiuose labirintuose, atrado, kad akstinas nesukeldavo nuoseklaus elgesio požymiu ir kad žiurkės visiškai be priežasties, jau žinodamos labirintų takus, retkarčiais pasielgdavo visiškai skirtingai. Glanzer šiuos rezultatus priskyrė akstinų prisotinimo (stimulus satiation) reiškiniui. Iš tikrųjų, tad galima aiškinti, kad žiurkės pademonstravo nesitikėtos elgsenos bruožus ir, kadangi šios elgsenos pasirinkimas glūdi pačiame gyvio organizme, tai pilnai atitiktų apsisprendimo elgseną. Walker (1964) žiurkių apsisprendimo elgsenoj pastebėjo ką tai panašaus į pažinimo procesą. Dember (1961; 1965) tyrinėjo žiurkių apsisprendimo elgsena ir bandė apsisprendimo elgsenos teoriją gristi “besikaitaliojančia” elgsena (alternating behavior). Sachett, Poster ir Holmes (1964) nustatė, kad beždžionių vaikai, patyrę žmogaus globą pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, ir vėliau linko prie žmonių, o ne prie beždžionių. Kadangi šios beždžionės nepatyrė aplinkos įtakos, galinčios formuoti jų pasirinkimo ar apsisprendimo skonį, buvo laikoma, kad jų palinkimas prie žmonių buvo apsisprendimo elgesys, greičiausiai susiformavęs kūdikystės įspūdžiuose.

Apsisprendimo elgsena žmonėse.Iš studijų su gyvuliais yra daromos teoretinės išvados apie apsisprendimo elgseną: ten, kur dabar negalima rasti geresnių išaiškinimų, mokslininkai prileidžia, kad kur nors ir kaip nors bus atrastas paaiškinimas ir apsprendimo ratas bus užbaigtas. Situacija pasidaro komplikuotesnė, kai yra naudojamas sudėtingesnis gyvis. Todėl žmogiškoj apsisprendimo elgsenoj yra daug besikeičiančių dalykų, kurių dar negalima išaiškinti, nors ir norima analizuoti viską pagal apsisprendimo elgsenos modelį. Bendrai paėmus, šiuo metu dar mažai yra studijų apie žmonių apsisprendimo elgseną ir tos pačios nėra labai sėkmingos. Kogan ir Wallach tyrinėjimai (1964), kuriuose buvo studijuojami žmonės, yra, gal būt, patys plačiausi. Šioj studijoj daugiausia dėmesio buvo skirta nutarimui, kaipo žinojimo funkcijai. Daviniai parodė, kad nutarimai ir pasirinkimai priklauso ne vien nuo asmenybės faktorių, bet ir nuo aplinkos bei pačių tyrinėtojų. Trumpai, žmonių apsisprendimo elgsenoj yra daugybė galimybių ir yra sunku išskaičiuoti visas įtakas, norint žinoti, iki kokio laipsnio pasirinktoji elgsena yra iš tikrųjų elgsena, gavusi eigą po apsisprendimo.

     Tyrinėjimai apie mokymąsi pateikia tam tikras išvadas apie apsisprendimo elgseną, pavyzdžiui, kad baimė gali paveikti žmogaus apsisprendimą. Spence ir Taylor (1951) atrado, kad žmonės baimės įtakoj yra lengviau pripratinami autonominiam sąlygojime, negu tie, kurie nėra baimės paliesti. Baimingumas taip pat turi įtakos dar sudėtingesnlam elgesiui. Bieliauskas (1965) pabrėžė, kad individui, turinčiam emocinių sutrikimų, apsisprendimo galimybės sumažėja ir todėl jo sprendimams gali stokoti laisvės, kurios tikimės įprastinai rasti žmoguje.

Apsisprendimo elgsena ir laisvė

     Studijos apie gyvulių ir žmonių apsisprendimo elgseną iškelia tam tikrų problemų, kurios verčia persvarstyti įprastą galvojimą apie laisvą elgseną. Jeigu apsisprendimo elgsena apima pasirinkimo laisvę, tai iš pirmo žvilgsnio būtų galima sakyti, kad visi gyviai, įskaitant ir gyvulius, yra laisvi. Toks teigimas sudarytų problemą filosofams, kurie laisvės Ir laisvos valios sąvoką priskiria tik žmogaus elgsenos repertuarui. Iš kitos pusės, jeigu apsisprendi-

Laisvė aiškiausiai apibrėžiama ne atskira valios galia, bet žmogaus paties augimo atvaizdu. Gordon W. Allport

mo elgsena yra naudojama vien tik kaip modelis aiškinant motyvuotą elgseną, kuriai nėra žinomos priežastys, tai apsisprendimo elgsena yra tik fasadas nežinojimui, kuris turės būti pašalintas, kai bus turima daugiau mokslinių davinių.

     Trečias klausimas, kuris čia turi būti iškeltas, yra žmonių laisvės pagrindinė problema. Mes esam pripratę žmonių laisvę nagrinėti vien tiktai kaip apsisprendimo laisvę. Dabar mes žinom, kad žemesnio lygio gyviai, neapdovanoti laisve, gali turėti apsisprendimo elgsenos charakteristikas arba gali laisvai pasirinkti vieną iš kelių dalykų. Mes žinom, kad žmonės, veikdami suvaržytose sąlygose, gali pasirinkti, tačiau jų nelaikom laisvais. Todėl kyla klausimas, laukiąs atsakymo: Ar žmogaus laisvė gali būti apibūdinama kaip apsisprendimo laisvė? Gal apsisprendimo elgsena nėra tipinga žmogaus elgsena ir gal žmogaus laisvė turi visiškai skirtingas savybes nuo laisvės pasirinkimo?

Žvilgsnis į žmogaus laisvę

     Išeitį iš šios dilemos gal ir bus lengviau surasti filosofiniais svarstymais, tačiau behaviorizmo mokslininkai ieško atsakymo stebėdami faktus. Todėl, prieš atsakant, kokios yra tipingos žmogaus elgsenos charakteristikos, reikia vėl peržiūrėti psichologinius tyrinėjimo duomenis. Ieškant labai greitai pastebim, kad dabartinė psichologija ypatingai domisi kūryba ir vertybėmis. Kūryba yra laikoma kaip tipinga žmogaus laikysena. Maslow (1963) tvirtina, kad “kūrybingumo sąvoka ir sveiko savarankiško žmogaus sąvoka artėjo viena prie kitos ir gal netrukus paaiškės, kad jos yra viens ir tas pats dalykas”. Kūryba apima galvojimą, svarstymą ir laisvą išsireiškimą. Individas, norįs būti kūrybingu, turi atsipalaiduoti nuo savo organizmo reikalavimų ir traukų, jam reikia būti laisvam nuo baimių bei emociniu priespaudų. Jis turi mokėti “pasimesti dabartyje” (Maslow, 1963). Kai kurie autoriai mano, kad kūrybingumas reikalauja iš individo išsilaisvinti iš savęs arba, kaip Maslow (1961) sako, kad jis turi “peržengti save”. Dalinai kūrybingumas reikalauja apsiriboti ir atsižadėti apsisprendimo elgsenos, nes kūrybingas žmogus tiek persiima savo idėja, kad jis neturi laiko paklysti nuolatinių apsisprendimų labirintuose. Kūrybinga elgsena yra spontaniška, o spontaniškumas sugriauna apsisprendimo elgsenos struktūrą. Todėl, jeigu kūrybingumą aiškintume apsisprendimo laisvės ribose, tai prieitume išvados, kad kūrybingas žmogus nėra laisvas, bet tai yra kontradikcija. Kūrybingas ir laisvas žmogus turi kitą savybę: jam nereikia nutarti, nes jam nereikia valdyti nei savęs, nei aplinkos. Kūrybingas žmogus supranta save ir aplinką ir jis tai žino. Todėl jam nereikia nugalėti ir numalšinti savęs ar aplinkos. Ji sugeba spontaniškai ir teisingai reaguoti. Iš psichologinio taško žiūrint, kūrybingoj elgsenoj yra daug savybių, kurios priskiriamos laisvei. Atsinešimas vertybių atžvilgiu, kuriomis domisi dabartinė psichologija, apima ir laisvės charakteristikos dalį. Čia ne apsisprendimo elgsena pirmauja, bet atsipalaidavimas nuo savo organizmo motyvų, kurie gali trukdyti mūsų verčių supratimą. Vertybės apibrėžia net laisvą elgseną, bet individas turi būti atviras ir nevaržomas jas priimti.

     Kūrybingumo, spontaniškumo  ir vertybes liečiančios elgsenos sąvokos yra naudojamos apibrėžiant tam tikrus asmenybės bruožus. Kadangi šios sąvokos yra susijusios su laisva elgsena, kaip jau buvo minėta, yra logiška prileisti, kad, prieš suprantant žmogaus laisvą elgseną, reikia, suprasti asmenybę. Žmogaus laisvės elgseną psichologiniai tyrinėjant, reikia įtraukti patį sudėtingiausią objektą moderniojoj psichologijoj, būtent, asmenybę.

     Asmenybė apima žmogaus elgsenos visuma, kuriai įtakos turi daugybė veiksniu ir kurią reikia studijuoti pritaikant įvairius metodus, kelius ir teorijas. Asmenybei studijuoti nėra vieno priėjimo, bet daug įvairių kelių: ir analoginiai, nėra nė vieno priėjimo, per kuri mes pilnai įvertintume laisvę žmogaus elgsenoj.

Santrauka

     Tarp dabartinių teorijų apie motyvaciją ir mokymąsi svarbią vietą užima apsisprendimo elgsenos teorija. Apsisprendimo elgsenos definicija implikuoja organizmo sugebėjimą išsirinkti elgseną pagal savo “vidinę laisvę”. Todėl apsisprendimo elgsena įjungia laisvės idėją. Tyrinėjimuose apsisprendimo elgsena buvo pastebėta ir gyvuliuose. Žmogus gi tuo atžvilgiu labai retai būna studijuojamas, nes žmogaus elgsena yra sudėtinga. Bet ligšioliniai tyrinėjimai vis dėlto parodė, kad ir žmonės naudoja apsisprendimo elgseną. Suprantama, kad žmogaus apsisprendimo elgsenoj yra daugybė variacijų ir todėl galima prileisti, kad žmogui taikomas apsisprendimo elgsenos modelis yra labai suprastintas. Apsisprendimo elgsenos teorija iškelia įvairių problemų, kai ji yra taikoma tradiciniam galvojimui apie žmogaus laisvę. Šios problemos Čia buvo svarstytos ir buvo siūlyta, kad laisvės supratimas apsisprendimo laisvės plotmėj turi būti pakeistas. Dabartinės psichologijos domėjimasis kūrybingumu ir vertybėmis buvo nurodytas kaip žvilgsnis į žmogaus laisvę.

BIBLIOGRAFIJA

Bieliauskas, V. J. Motivation and the will. “Record, 1965, 14, 1-11.
Brownfield, C. A. “Isolation: Clinical and Experimental Approaches”.
Cofer, C. N. and Appley, N. H. “Motivation: Theory and Research”. New York: John Wiley, 1964.
Dember, W. N., Alternation behavior. In: Fiske, D. U. and Maddi, S. R. (Eds.), “Functions of Varied Experience”. Homewood, Illinois: The Dorsey Press, 1961.
Dember, W. N. The new look in motivation. “American Scientist”, 1965, pp. 53 (4), 409-427. English, H. B. and English, Ava C. “A comprehensive dictionary of psychological and psychoanalytic terms”. New York: David McKay, 1958.
Glanzer, M. The role of stimulus satiation in spontaneous alternation and related phenomena. “J. exp. Psychol.”, 1953, 45, 387-393. Harlow, H. F., Hario, Margaret K., and Meyer,
D. R. Learning motivated by a manipulation drive. “J. exp. Psychol.”, 1950, 40, 228-234. Henon; W., Doane, B. K. and Scott, T. H. Visual disturbances after prolonged perseptual isolation. “Canad. J. Psychol.”, 1965, 10, 13-18. Holland, J. G. Human vigilance, “Science”, 1958, 128, 61-67.
Immergluck, L. Determinism-freedom in contemporary psychology: an ancient problem revisited, “American Psychologist”, 1964, 19, 270-281.
Kimble, G. A. “Hilgard and Manquis Conditioning and Learning”. New York: Appleton Century Crofts”, 1961.
Kogan, N. anw Wallach, M. A. “Risk Taking”. New York Hodu Rinehart, and Winstor, 1964. Maslow, A. H. The creative attitude. “The Structurist”, 1963. 3, 4-10.
Royce, J. E., “Man and His Nature”. New York: McGraw-Hilly, 1961.
Sackett, G. P., Porter, Mary, and Holmes, Hazel. Choice behavior in Rhesus monkeys: effect of stimulation during the first month of life. “Science”, 1956, 147, 304-306.
Solomon, P. Leiderman, P. M., Mendelson, J., and Wexler, D. Perceptual and sensory deprivation — a review. “American J. Psychiat.”, 1957, 114, 357, 363.
Solomon, P. Kubsansky, P. E., Leiderman, P. H., Mendelson, J. H., Ir Imbull, R., and Wexler, D. (Eds.) “Sensory deprivation: a symposium at Harvard Medican School”. Cambridge: “Harvard University Press”, 1961.
Spence, K. W. and Taylor, Janet. Anxiety and strength of the NCS as determiners of eyelid responses in conditioning. “J. exp. Psychol.”, 1951, 42, 183-188.
Walker, E. L. Psychological complexity as basis for a theory of motivation and choice. In: Levine, D. (Ed.) “Nebraska symposium on motivation”. Lincoln: University of Nebraska Press”, 1964.