Spausdinti

■    Balsas tautos vardu

     Veiksnių konferencijoj Washingtone spalio 21-22 d. Lietuvos Diplomatinės Tarnybos, VLIKo, ALTarybos, Pasaulio, JAV bei Kanados Lietuvių Bendruomenių vadovaujantys asmenys tautos ir laisvųjų lietuvių vardu paskelbė manifestą: "pareiškia visam pasauliui,... kad niekados nesutiks su Lietuvos pavergimu, kad Vasario 16 aktas yra šventas ir galutinis apsisprendimas laisvam ir nepriklausomam gyvenimui..., kaltina Sovietų Sąjungą agresijos nusikaltimu..., kreipiasi į laisvojo pasaulio vyriausybes... ir į Jungtines Tautas, kad paremtų Lietuvos pastangas savo nepriklausomybei atstatyti,... ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 m. sukakties metus skelbia Lietuvos Laisvės Kovos Metais".

     Reikalaudami viso pasaulio dėmesio, pirmiausia turime patys šį balsą išgirsti, kad tiek tėvynėj, tiek išeivijoj bendrom jėgom trokštume ir siektume Lietuvos pilnutinės laisvės.

■    Vyskupų sinodas

     Popiežiaus sušauktas Katalikų Bažnyčios vyskupų sinodas svarstė doktrinos, Bažnyčios kanoninio įstatymo, kunigų seminarijų, religiniai mišrių vedybų ir liturgijos klausimus.

     Romoj paruoštą negatyvų pranešimą Bažnyčios doktrinos reikalais vyskupai sukritikavo ir paruošė kitą, kartu nutardami įkurti nuo Romos kurijos nepriklausančią tarptautinę teologijos komisiją. Taip pat norima sudaryti laikiną komisiją nustatyti gaires, kaip pakeisti kanoninį įstatymą. Liturgijoj ir mišrių vedybų klausime tepramatomi laipsniški pakeitimai. Seminarijos bus pritaikomos tinkamiau paruošti busimiesiems kunigams (žr. plačiau šio "L. L." nr. skyrių "Atsinaujinančioj Bažnyčioj", 427 psl.).

     Nors buvo daug prašymų, į sinodo programą popiežius neįtraukė dviejų opių temų: gimimų kontrolės ir kunigų celibato: jis pranešė, jog apie gimimų kontrolę vyskupai gali jam tiesiog įteikti savo pareiškimus; o apie celibatą neseniai išleista enciklika palieka viską taip, kaip buvo iki šiol.

■    Pasauliečių kongresas

     Spalio 11-18 d. 2000 su viršum dalyviams Pasauliečių Apaštalavimo kongrese Romoj daugiausia rūpesčio kėlė bendros žmonijos problemos. Nutarimuose sakoma, kad "yra labai stipri nuomonė tarp krikščionių pasauliečių, jog Bažnyčios mokomasis autoritetas turėtų turėti aiškų nusistatymą, kuris kreiptų dėmesį į pagrindines moralines ir dvasines vertybes, palikdamas patiems tėvams, sprendžiantiems pagal savo krikščionišką tikėjimą ir besiremiantiems medicininiais ir moksliniais patarimais, pasirinkti mokslines ir technines priemones atsiekti atsakingos tėvystės".

     Kongresas ragino turtingas tautas skirti 1% savo viso pelno neturtingoms tautoms; apgailestavo "visų dabartinių karų skandalą", prašė Bažnyčios mokomąjį autoritetą pasisakyti prieš rasizmą, o visų krikščionių — užstoti skriaudžiamuosius; skatino tinkamiau vartoti komunikacijos priemones, pasisakė už spaudos laisvę, prašė "rimtų doktrininių studijų apie moterų vaidmenį Bažnyčioj ir jos sakramentinėj santvarkoj" (sekančiame "L. L." nr. bus spausdinamas interviu su Kongrese dalyvavusiais lietuviais iš Amerikos).

■    Katalikų Federacijos nutarimai

     Kaip matosi iš paskelbtų nutarimų (žr. "Drauge", XI. 1), spalio 14 d. Čikagoje įvykęs Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos Tarybos suvažiavimas parodė plataus ir giliai siekiančio susirūpinimo įvairioms krikščioniškojo visuomeninio gyvenimo sritims.

     Susirinkimas konstatavo, kad "II Vatikano suvažiavimo pradėtas atsinaujinimas lietuviuose nepakankamai reiškiasi. Todėl prašo visus lietuvius persiimti naujomis idėjomis, jas pažinti ir eiti su jomis į gyvenimą".

     Suvažiavimas kviečia lietuvius į veiklą organizacijose, į lietuvių parapijas, į lietuvių pamaldas; pramato tarpkontinentinj lietuvių katalikų susiorganizavimą; parodo susirūpinimo bedievybe; kovai prieš ją skatina bendradarbiavimą "su broliais lietuviais protestantais". Pasauliečius skatina rūpintis parapijose sudaryti komitetus, lietuviukams reikalauja lietuvių kalba šv. Mišių, pirmosios Komunijos apeigų, religinių pamokų. Ryžtasi suruošti vadovų veiklos kursus, steigti pasauliečių religinį centrą, o paskui lietuvių pastoracinį centrą JAV, siekti, kad "lietuvių balsas būtų girdimas Amerikos vyskupų"; sekančiais metais peticijos parašų rinkimu ir jos įteikimu popiežiui kreipti pasaulio dėmesį į religinę priespaudą okupuotoj Lietuvoj.

     Rūpestis — platus. Užsimojimai — reikšmingi. Tik pajėgų tiems darbams atlikti pačios Federacijos vargiai ar pakaks. Šiems svarbiems uždaviniams atlikti tenka tikėtis aktyvaus bendradarbiavimo iš daugelio.

■    Popiežius ir patriarchas

     Istoriniame susitikime su patriarchu Atenagoru I popiežius Paulius VI apgailestavo "praeities susikirtimus ir nesusipratimus" ir patvirtino, jog paskutiniųjų metų sugyvenimo ir susivienijimo pastangos "niekada nebuvo taip laisvos nuo politikos ar kitų tikslų, bet kylančios vien tik iš noro įvykdyti Kristaus valią Bažnyčiai".

     Atsakydamas patriarchas pareiškė, jog katalikai ir ortodoksai "yra pašaukti tęsti it stiprinti meilės dialogą", o po to pereiti ir į teologijos dialogą, kuris ves mus į sandorą.

■    Ar nenaujas, ar nelaimingas

     Anglikonų Canterbury arkivyskupo Michael Ramsey atsilankymas JAV praėjo kaip ekumenizmo sąjūdį plečianti banga. Visgi jis sukėlė ir kontroversijos. Labiausiai komentuojamas jo išsireiškimas buvo pasakytas Seatle: "Aš nemanau, kad visa krikščionija priimtų popiežių kaip neklaidingai apibrėžiantį tikėjimą ir moralę. Tačiau manau, jog visa krikščionija galėtų priimti popiežių kaip pirmininkaujantį (presiding) vyskupą tarp pasaulio vyskupų".

     Šis pareiškimas greit susilaukė pačių anglikonų reakcijos. Laisvosios Bažnyčios vadovai išsireiškimą pavadino šiuo metu "nelaimingu", betgi The Church Times laikraštis jį palaikė "ne nauju... Jis pakartoja 1920 m. Lambeth konferencijos idėją".

■    Olandų katekizmas

     Olandijoj Naujasis Katekizmas suaugusiems atspausdintas visų vyskupų rekomendacija (3 mėn. bėgyje išpirkta 250,000 kopijų. Romoj susirūpinus dėl kai kurių išsireiškimų, Vokietijoj spausdinimas sulaikytas, iki bus patikrintas ir gal kiek pataisytas. Nežiūrint to, JAV buvo išspausdintas ir yra platinamas. Konservatyvus kardinolas McIntyre uždraudė jį pardavinėti savo Los Angeles arkivyskupijoj. Tuo tarpu Atlantos arkivyskupas Hallinan jį rekomenduoja: "Koks gi katalikas neįstengtų pilnai susidomėti tikėjimo senų tiesų tvirtu, įdomiu ir moderniu aiškinimu, išdėstytu Naujajame Katekizme"?

■    Neramu dėl kapinių

     Prasta ta administracinė tvarka, kuri sustatyta neatsižvelgiant žmonių bendrų interesų: prekyboj ji veda prie bankroto, politikoj — prie anarchijos, organizacijoj — prie veiklos stagnacijos. Dar pabrėžiame, kad yra nekrikščioniška, administruojant su religija ar Bažnyčia besirišančią įstaigą neatsižvelgti daugelio žmonių pageidavimų; po II Vatikano suvažiavimo tai turėtų būti visai neleistina. Ten, kur pati administracija nesusipranta, žmonės turi teisę išreikalauti.

     600-800 žmonių spalio 22 d. šv. Kazimiero Čikagos lietuvių kapinių kapų savininkų susirinkime, išreiškus bendrą nusivylimą kapinių naujais potvarkiais, buvo surašyta visa eilė reikalavimų, kurie bus siekiami įgyvendinti (nutarimų tekstas Dirvoj, X. 30).

     Žmonių teisėti reikalavimai turi būti išklausyti ir turi būti sudarytos sąlygos, kad ateity būtų atsižvelgiama į daugumos pageidavimus.