GIMINĖMS
KRAUJAS rašo šiuos nebylius laiškus.
Neparašytus laiškus—
Iš pamiškių juodų, iš liūnų,
Kraujas iš kalėjimo tortūrų kambarių,
Iš prekyviečių, kur mūsų kūnai tįso iškankinti,
Kraujas iš Arktikos, iš Sibiro žiauriausių pakraščių:
Ne poetiškai, ne dramatiškai, o gyvu krauju mes rašome
Mūsų liūdnus, neparašytus laiškus Jums,
O mūsų mylimiausi, laisvieji broliai!
PRAŽIŪRIME akis į saulėleidį,
Į Vakarus...
Tarsi, jūsų meilė mums padės...
Ateina tik nepažįstamos bangos,
O smeigiasi širdin tik sopuliai...
Laikas jums ten prabėga, brangūs manieji,
Prisiminimai kaskart vis blankesni...
Mes vis akis įsmeigę saulėleidin liūdnan,
Iš kurio jūs jau niekad nepareisite...
Maldoje šaukiamės jums pagalbos,
Tos, kurios mums niekas niekad neatneš,
Tos, kurios mums nei bangos neatpažįstamos nebeatneša,
Tos, kuriai Jūs laiko nebesurandate.
Šie eilėraščiai paimti iš neseniai atspausdintos rezistencinės poezijos rinkinio “Neparašyti laiškai”, kurių autorius težinomas Mykolo Vilties slapyvardžiu. Knygos leidėjo žodžio vieton J. B. rašo: “Neįprasta tai poezija... Ne forma, o pergyvenimai pirmiausia traukia čia dėmesį... poezija rodo pergyvenimą žmogaus, kuris gyveno (ar gyvena) ne mūsų sąlygose... Tai sąlygos partizano, sąlygos ištremtojo Sibiro šachtose”. (58 puslapio iliustracija yra Pauliaus Jurkaus, paimta iš “Neparašytų laiškų”.)
JAUNESNYSIS BROLIS
KODĖL gi tos tvaskančios vasaros naktys neleidžia man ilsėtis?
— Anapus Nemuno ir šiapus virbuliuoja dainos.
Zuikučiai glaudžiasi vilnijančiuose rugių laukuose...
Yra kažkur ilgų naktų,
Bet aš nebesuspėjau
Visų dainų tvaskančią vasaros naktį išdainuoti.
Brendu užmigusiomis panemunės pievomis,
Dainuodamas ilgesį vasaros naktų.
Žaisdamas vikriais ratiliukais Nemunas sveikina rytą.
Jaunystę man pavogė...
Matau, mano brolio galva raudonais dobiliukais žydi...
Tai ne kielikėliai dobilų, tai kraujas!
Ošia jazminų šakelės... Naktis žaižaruojanti
Nespėja rekvijų atskaityti mano mirštančiam broliui...
Bėgu rugių vaga drebančia, sodelio pakrašty suklumpu,
Nebaigęs dainų...
O, Viešpatie, kokios trumpos buvo dainuojančios naktys
Ir mano jaunystė!
VYRESNYSIS BROLIS
PALIEKU jus, nubalusios mano vaikų galvelės,
Paskendusios rugiuose, pilnos vasaros glamonėjimų.
Anapus šilo didelė laisvės saulė teka...
Ne man ji patekės, ne man, tik gal jums, mano numylėti,
Sapnuose išlinguoti mažyčiai...
Sapnuokite laisvas vasaras...
Iki pasimatymo, brangiausieji...
Mano...