Spausdinti

PROF. DR. VYTAUTAS BIELIAUSKAS

"Aš" sąvoka ir tapatybė

    Viena problemų, kuri dažnai atkreipia vyrų-moterų psichologinius skirtumus tyrinėjančiųjų dėmesį, yra savisąvokos (“kas aš esu?”) išsivystymas. Tos sąvokos specialus aspektas yra lytinė tapatybė. Tiek savisąvoką, tiek lytinę tapatybę vaikas išmoksta ankstyvame amžiuje iš savo aplinkos. Į tai, ką jis išmoksta, vaikas reaguoja tam tikra elgsena. Ją stebėdami mes renkame žinias apie tai, kaip išmoktoji medžiaga įjungiama į asmenybės struktūrą.

    Savo, kaip berniuko ar kaipo mergaitės, rolę vaikai išmoksta labai anksti. Šitas roles tėvai jiems paskiria tuojau po gimimo ir jas nuolatos stiprina jiems augant. Todėl vaikų išorinė elgsena turėtų nurodyti, kad, tam tikram amžiui sukakus, jie gali atskirti vyriškąsias ir moteriškąsias roles ir šitą supratimą parodyti savo veiksmais. Hartley ir Hardesty (1964), rašydami apie savo tyrinėjimo rezultatus, pastebėjo, kad visi 8 ir 11 metų berniukai ir mergaitės supranta lyčių roles ir jų aiškius skirtumus. Vyriška ir moteriška elgsena vaikystėje, atrodo, bėga lygiagrečiai su tradiciniai specifiniais vyriškais ar moteriškais suaugusiųjų

Šis straipsnis yra sutrumpintas vertimas iš to paties autoriaus anglų kalba pasirodžiusio straipsnio “Recent advances in psychology of masculinity and femininity”, Journal of Psychology, 1965. Lietuvių kalbon išvertė Ramutė Bartuškienė.

užsiėmimais, pvz. mergaitės žaidžia su lėlių vežimėliais, plauna indus, nušluosto dulkes nuo stalo, padeda motinai sukabinti rūbus ir panašiai; berniukai gi žaidžia su žaisliniu šautuvėliu, suneša malkas į namus, padeda tėvui pataisyti lubas ir panašiai.

    Bieliauskas, 1960 m. tyrinėdamas lytinės tapatybės vystymosi raidą, naudojo vaikų pieštus žmones ir jis priėjo panašias, nors ir ne visai tolygias išvadas. Šitame HTP (House-Tree-Person) tyrinėjime buvo panaudoti 5-15 metų amžiaus 10,650 vaikų piešiniai. Jie buvo suskirstyti pagal nupieštos figūros lytį. Abiejų lyčių vaikai rodė didelį polinkį piešti tos pačios lyties asmenį, kaip ir jie patys. Atrodo, kad šis polinkis stiprėja su amžiumi, ypatingai peržengus devintuosius metus. Nors mergaitės neabejotinai mieliau piešia moterišką figūrą jau nuo 6 metų amžiaus, berniukai tokį palinkimą aiškiai išreiškia tik būdami 9 metų ar dar vėliau. Kada berniukai gan pastoviai laikosi savo polinkio piešti vyrišką figūrą pradedant devintaisiais metais, mergaitės, pasiekusios 12 metų, rodo suabejojimą savo pieštos figūros lytinėje tapatybėje. Šitie daviniai galėtų būti interpretuojami sekančiai: apie dvyliktuosius metus, kada mergaitės daug giliau negu praeityje sąmoningai pasijunta moteriškoje rolėje, kai kuriose iš jų atsiranda šioks toks lytinės tapatybės sumišimas.

    Brown (1958), minėdamas kitus panašius davinius, mano, kad visi šie rezultatai paremia teoriją, teigiančią, kad kultūrinė aplinka turi daug įtakos lytinės tapatybės vystymuisi. Mūsų kultūroje, kur vyriškoji lytis yra labiau vertinama, negu moteriškoji, moterys gali patirti daugiau sunkumų savo lytinės tapatybės nustatyme, ypatingai toje jų vystymosi fazėje, kada jos pasijunta pilnai priklausančios visuomenės mažiau vertinamai lyčiai. Šitas pergyvenimas (pagal Bieliausko 1960 m. tyrinėjimus) vėliau išdyla ir atrodytų, kad vėlyvesniam asmenybės vystymuisi teturi nedaug apčiuopiamos įtakos.

    Nors berniukai ir parodo daugiau pastovumo savo lytinėje tapatybėje, jie pergyvena kai kurias kitas problemas, surištas su lytine tapatybe. Rosenberg ir Sutton-Smith (1964) bandė nustatyti vaiko eilės šeimoje įtaką jo lytinei tapatybei ir vidujinio nerimo (anxiety) vystymuisi. Dirbdami su 9-12 m. amžiaus valkais vieno, dviejų ir trijų vaikų šeimose, jie atrado, kad tik berniukai rodė vidujinį nerimą - baimingumą, tuo tarpu kai mergaitės to neparodė. Taip pat šioje monografijoje minima, kad “trijų vaikų šeimos berniukas, turįs dvi seseris, stipriau pabrėžia savo vyriškumą, bet taip pat yra vidiniai neramesnis - baimingesnis”. Bet šitos pastabos mergaitėms netinka. Bendrai paėmus, visuotiniai daviniai rodo, kad “vieno, dviejų ar trijų vaikų šeimose, tėvų ir brolių-seserų pastiprinta įtaka skirtingai veikia į kiekvieno vaiko lytinės rolės pasisavinimą.

    Įdomu pastebėti, kad yra ir priešingų radinių, pvz. dar nesenas Lansky (1964) tyrinėjimas, nurodo, kad lytinės rolės tapatybė, nustatoma vyriškumo - moteriškumo testais, yra pagrįsta mergaičių ar berniukų persvara šeimoje. Atrodytų, kad vyriška ar moteriška tapatybė nėra savybė, kurią vien vaikai išmoksta iš savo tėvų, bet kad, ir tėvų tapatybė gali būti paveikta jų pačių vaikų įtakos. Šia prasme psichologinė lytinė tapatybė yra nuolatinis nesibaigiąs procesas.

Interesai, profesija ir sugebėjimas ką nors atsiekti

    Viename jų pirmųjų didesnės apimties tyrinėjimų, liečiančių vyriškumo ir moteriškumo apraiškas Amerikos visuomenėje, Terman ir Miles (1936) priėjo sekančias išvadas:

    “Nesvarbu, iš kokios pusės mes juos tyrinėjome, mūsų studijuojamose grupėse vyrai parodė ryškų susidomėjimą žygdarbiais ir nuotykiais, lauko darbais, fizines jėgas įtempiančiom profesijom, mašinom ir įrankiais, mokslu, gamtos reiškiniais, išradimais, o taip pat, nors gal tik sporadiškais faktais teįrodomą susidomėjimą bizniu ir prekyba. Iš kitos pusės, mūsų studijuojamų grupių moterys parodė išskirtinį susidomėjimą namų ruoša, estetiniais objektais bei užsiėmimais; jos daug labiau mėgo sėslius ir naminius užsiėmimus, daugiau tiesioginiai patarnaujančius darbus, ypač dėl mažų, bejėgių ir kenčiančių. Šias išvadas paremia daugiau subjektyvūs skirtumai vyrų ir moterų emocinėje dispozicijoje ir kryptyje. Vyrai tiesioginiai ar netiesioginiai pasirodo agresyvesniais ir labiau savimi pasitikinčiais, patvaresniais ir narsesniais, šiurkštesniais jausmuose, apsiėjime ir kalboje. Moterys gi pasirodo kaipo daugiau užjaučiančios ir suprantančios, nedrąsios, kruopštesnės ir estetiniai jautresnės, bendrai jausmingesnės (arba bent daugiau linkusios savo jausmus parodyti), kietesnės moralistės, bet pripažįstančios savo silpnybę kontroliuoti jausmus, o kiek mažiau pastebimai — sutinkančios su savo silpnesniu fiziniu pajėgumu.

    Šis aukščiau suminėtas pareiškimas apie vyriškus ir moteriškus bruožus yra net ir šiandien vienas iš nedaugelio mums prieinamų, empiriniai pagrįstų tyrinėjimų. Nors Terman ir Miles tyrinėjimas buvo įvairių autorių kritikuojamas (žr. Franck ir Rosen, 1949; Rosenberg ir Sutton-Smith, 1959), mes negalime tam tikrų jų pastabų aplenkti, nekomentavę ar neįvertinę šių dienų mokslinių tyrinėjimų šviesoje.

    Buvo įvairiai bandyta sudaryti moterims ir vyrams charakteringų interesu skalę. Visi šie bandymai buvo pagristi prielaida, kad asmens interesai ir jo profesijos pasirinkimas priklauso nuo jo lyties. Šiai galvosenai paremti būtu galima, kaipo pavyzdi, suminėti profesijų pasirinkimo anketą “The Strong Vocational Interest Blank”, kuri susideda iš dviejų paskirų dalių (vienos, skirtos vyrams, kitos moterims) ir kuri taip pat pateikia dvi skirtingas profesinių interesu kreives. Neseniai yra buvę pasiūlyta, kad vyriškumo-moteriškumo skalė būtų įjungta ir į kitą anketą “The Kuder Preference Record” (Overall, 1963). Klek galima spręsti iš mokslinių tyrinėjimų, dirbant su abiem čia suminėtom skalėm, atrodytų, kad asmenys, besinaudoją šiais testais sąmoningai ar nesąmoningai linksta prie užsiėmimų, kurie vyrus ir moteris išskirtų. Betgi keičiasi laikai, o taip pat keičiasi in interesai.

    Rosenberg ir Sutton-Smith (1959) nurodė, kad nuo Terman ir Miles tyrinėjimo laikų jau yra įvykę pasikeitimų interesuose, net ir vaikų žaidimuose, bet ir tie pasikeitimai dar vis nurodo tam tikrą su asmens lytim susijusią elgseną. Kas link specifinių interesų ir profesijų pasirinkimų tarp suaugusiųjų, vis dar tebegalioja Terman ir Miles (1936) radiniai. Įvertinę vyrų-moterų skirtumus estetiniame kryptingume, Johnson ir Knapp (1936) priėjo išvadą, kad “vyrai ir moterys aiškiai skiriasi savo polinkiuose visokios rūšies menui”. Vis dėlto lytiniai skirtumai buvo mažiau reikšmingi, negu polinkių skirtumai, pagrįsti amžiumi, klase, specialiu išsilavinimu ir profesija”. Vienas šio tyrinėjimo teigimų, nors šiek tiek perviršijąs duomenis, yra vis tiek įdomus: “Būtų galima teigti, kad meno turinio atžvilgiu moterys linksta daugiau prie asmeniško, negu neasmeniško; prie intymaus, negu didingo: prie juslinio, negu abstraktaus”. Šis teigimas yra beveik toks pat, kaip jau suminėtos Terman ir Miles tyrinėjimo išvados, o taip pat net gali būti palygintos kai kurioms mintims, iškeltoms H. Ellis (1906).

    Kas liečia sugebėjimą ką nors atlikti ir kokį tikslą atsiekti, įvairūs tyrinėtojai yra pastebėję skirtumą tarp vyrų ir moterų. Bendrai paėmus, ankstyvesnieji bandymai, nurodą moterų pranašumą ką nors atlikti, yra paremiami neseniai atspausdintų mokslinių tyrinėjimų. Ames ir lig (1964) yra įrodę, kad testuose 5-9 m. amžiaus mergaitės yra žymiai pažangesnės už to paties amžiaus berniukus. Šie tyrinėtojai net pataria: “Berniukams galėtų būti naudinga pradėti mokyklą vėliau už mergaites”. Iš kitos pusės, šioje kultūroje tebegalioja susidariusios tradicijos tam tikroms sritims daugiau domėtis vienos ar kitos lyties žmonėms. Pavyzdžiui, matematikoje berniukai parodo aukštesnio laipsnio motyvaciją ir atsiekia daugiau negu mergaitės (žr. Poffenberger Ir Norton, 1963); imant tą pati amžių, mokymosi ir elgsenos suirimai vyruose pasitaiko 3-10 kartų dažniau, negu moteryse (žr. Bentzen, 1963); Cattell ir Lawson (1962) tyrinėjimai nurodo, kad kiekvienai lyčiai būdingų savybių yra ir grupiniame darbo atlikime ryšiumi su siekimo lygiumi ir įtikinamumu.

    Weiss (1962), kuris tyrinėjo moterų laikyseną taip vadinamuose vyriškuose darbuose, yra priėjęs įdomias išvadas. Jis pastebėjo, kad universiteto moterys dažniausiai savo atsiekimus apriboja ten, kur iškyla konkurencija su universiteto vyrais, tuo būdu vengdamos laužyti susidariusius visuomeninius nuostatus-stereotipus.

Kultūros įtaka

    Viršuje suminėtos studijos beveik vienbalsiai teigia, kad vyriškumas ir moteriškumas yra savybės, giliai paveikiamos tos kultūrinės aplinkos, kurioje gyvename. Šitą prielaidą paremia kai kurie tyrinėjimai, apjungią dvi skirtingas kultūrines grupes. Klausner (1964) yra tyrinėjęs naujųjų Israelio imigrantų lytinę elgseną. Jo duomenys parodo, kad naujųjų imigrantų lytinė elgsena greitai pasidarydavo panaši juos priimančio krašto gyventojų elgsenai. Kitame tyrinėjime (Arhoff ir kiti, 1964) buvo surasta svarbių skirtumų tarp vyrų ir moterų elgsenos japonų ir japonų amerikiečių grupėse. Nors kultūrinė įtaka vyriškai ar moteriškai elgsenai yra savaime suprantama, mes negalime praeiti nepastebėję, kad, net ir atmetus grynai kultūrinius skirtingumus, vyriškumo ir moteriškumo skirtingumai randasi kiekvienoje paskiroje kultūroje. Kaip jau 1963 m. esu minėjęs, “kaipo psichologai, mes galime ir turime tyrinėti ir nagrinėti lytinės asmenybės skirtingumų priežastis, bet mes negalim paneigti jų buvimo”.

Reikalas naujo žvilgsnio į vyriškumą ir moteriškumą

    Šiame darbe suminėti tyrinėjimai aiškiai nurodo, kad mūsų besikeičiančioje kultūrinėje aplinkoje keičiasi ir pagrindinės pažiūros apie vyriškąsias ir moteriškąsias savybes. Yra savaime suprantama, kad kai kurios profesijos ir užsiėmimai, kurių moterys anksčiau nebūtų galėjusios pasirinkti, dabar, palengvėjus sąlygoms, yra joms lengviau prieinamos. Užsiėmimai, laikomi vyriškais vienoje kultūroje, gali būti priskirti prie moteriškųjų kitoje (pvz. daugumas dantistų Amerikoje yra vyrai; Vokietijoje gi moterys). Šiais laikais yra daugiau moterų, užimančių profesines arba pusiau profesines pozicijas, negu bet kada anksčiau. Tai yra svarbus faktorius, kuris, laikui bėgant, tam tikra linkme pakeis ligišolinės kultūros sudarytus vyrams - moterims būdingus bruožus.

    Greičiausiai teks vyriškumo ir moteriškumo sąvokas panagrinėti nauju požiūriu — žvelgiant ne kaip į dvi konkuruojančias savybes, bet kaip į vienas kitą papildančius asmenybės bruožus. Savaime suprantama, kad nėra jokios abejonės dėl fiziologinių lytinių skirtumų. Visai kas kita su psichologiniais lyčių skirtumais. Psichologinės savybės paprastai yra linkusios viena kitą bent dalinai apimti, o ne aštriai viena nuo kitos skirtis. Todėl yra visai įmanoma, kad tame pačiame asmenyje gali būti ir vyriškumo ir moteriškumo bruožų, be jokio asmeninio iškrypimo. Piotrowski, 1961 m. tyrinėjęs vyriškumo ir moteriškumo bruožus klinikinių psichologų ir psichiatrų grupėje Niujorke, atrado, kad sėkmingiausi vyrai terapistai turi daugiau moteriškumo bruožų, negu kad būtų galima tikėtis pagal vyriškumo-moteriškumo skalę. Jie turėjo stiprią “intuiciją” (populiaria prasme), t. y. sugebėjimą greitai pastebėti žmonių subtilią elgseną ir ją tiksliai interpretuoti. Šis sugebėjimas klinikiniams psichologams yra ypač naudingas; betgi vyriškumo - moteriškumo skalėje jis buvo priskirtas prie moteriškųjų bruožų. Jeigu tai tiesa šiuo atveju, tai taip pat yra visai įmanoma, kad galėtų pasitaikyti ir daugiau profesijų, kurių darbui atlikti taip pat reikėtų individų su savybėmis, kurios pagal pasenusią populiarią nuomonę priklausytų priešingajai lyčiai. Tokiu atveju tie individai ne tik kad nesugriautų, bet dar ir praturtintų savo asmenybes, ir už tai turėtų būti sveikinami, o ne smerkiami.

    Ar moteris, dirbdama taip vadinamoje vyriškoje profesijoje, turi tapti vyriška? Ar gali ji likti savimi, nežiūrint jos profesijos? Asmeniški stebėjimai, paremti kai kurių pradinių tyrinėjimų, lyg nurodo, kad kai kurios moterys, dirbančios taip vadinamose vyriškose profesijose, kaip tik supranta ir junta reikalą likti moteriškos; vyriškumo - moteriškumo skalėje jos rodo daugiau moteriškumo savybių, negu moterys, dirbančios tipiškai moteriškose profesijose. Šiuo metu kaip tik yra baigiamas platesnis tyrinėjimas Xavier Universitete, Cincinnati, Ohio, ieškąs šios hipotezės empirinio pagrindo, ir visi daviniai rodo, kad toks pagrindas bus rastas.

Santrauka

    Mes čia peržvelgėm keletą paskutiniųjų tyrinėjimų apie Įvairius moteriškumo ir vyriškumo aspektus. Vyriškumas ir moteriškumas, kaipo psichologiniai pergyvenimai, yra išvystomi ankstyvoje vaikystėje ir yra giminingi savisąvokai bei asmeninei tapatybei. Lyčių psichologiniai skirtumai tikrai egzistuoja lytinės tapatybės srityje. Moterys ir vyrai išugdo skirtingus interesus, pasirenka skirtingas profesijas, skirtingai sugeba ką nors įgyvendinti ir atsiekti. Daugumas šių skirtumų yra mūsų gyvenamosios kultūrinės aplinkos įtakoje. Tačiau, atsižvelgdami ir į tuos kultūrinius skirtumus, mes vistiek randame skirtumų grynai vyriškos ar moteriškos elgsenos plotmėje. Idant būtų galima tuos lyčių psichologinius skirtumus tinkamai įvertinti, buvo išrastos kelios vyriškumo-moteriškumo skalės, kurių patikimumas yra tikrinamas ir vertinamas įvairių tyrinėtojų. Kadangi kinta kultūrinė aplinka, keičiasi ir tradiciniai priimta vyrų-moterų charakteristika, keisis ir vyriškumo bei moteriškumo sąvokos. Patartina, kad ateityje vyriškumas ir moteriškumas būtų tyrinėjami kaip viena kitą papildančios, o ne kaip viena kitą išskiriančios savybės.

    Nors mes ir iškėlėme keletą klausimų, liečiančių stereotipinių lytinių skirtingumų vertę, jokio klausimo net ir negali būti, ar šie skirtumai tikrai egzistuoja. Tikrovėje kiekvienas žmogus gyvuoja ne kaipo žmogus, bet kaipo vyras ar moteris. Vyrui būti vyru, o moteriai būti moterimi yra būti tuo, kuo ir turėtų būti. Filosofiškai kalbant, būtybei yra gera būti tuo, kuo ji ir turėtų būti. Todėl vyrui būti vyrišku ir moteriai būti moteriška yra tai, kas juos padaro tikrai žmonėmis ir papildo jų subrendimą bei jų asmenybių turtingumą.    

BIBLIOGRAFIJA

Ames, Louise B. and Ilg, Frances L. Sex differences in best performance of matched girl-boy pairs In the five to nine year old age range. “J. genet. Psychol.”, 1964, 104, 25-34.
Arhoff, A., Meredith, G., Jwahara, S. Male-dominant and equalitarlan attitudes In Japanese, Japanese-American and Caucarian-Ame-rican Students. “J. soc. Psychol.”, 1964, 64, 225-229.
Bentzen, Frances. Sex ratios in learning and behavior disorders. “Amer. J. Orthopsychiat.”, 1963, 33(1), 92-98.
Bieliauskas, V. J. Psychological aspects of femininity and masculinity. Paper given to Cath. International Congress of Med. Psychology, Toulouse, France, July 1963.
Bieliauskas, V. J. Sexual identification in children’s drawings of human figure. “J. clin. Psychol.”, 1960, 16, 42-44.
Brown, D. G. Sex-role development in a changing culture. “Psychol. Bull.”, 1958, 4, 232-242. Cattell, R. B. and Lawson, E. D. Sex differences in small group performance. “J. soc. Psychol.”,
1962,    58, 141-145.
Ellis, H. “Man and woman: a study of human secondary sex characters”. New York: Scribner’s, 1904.
Franck, Kate and Rosen E. A projective test of masculinity - femininity. “J. consult. Psychol.”, 1949, 13, 247-256.
Hartley, Ruth E. and Hardesty, F. P. Children’s perception of sex roles in childhood. “J. gen. Psychol.”, 1964, 105, 43-51.
Johnson, O. and Knapp, R. H. Sex differences in aesthetic preferences. “J. soc. Psychol.”,
1963,    61, 279-301.
Lansky, L. M. The family structure also affects the model: sex-role identification in parents of preschool children. “Merrill-Palmer Quat. of beh. Devel.”, 1964, 10, 39-50.
Overall, J. E. A masculinity-femininity scale for the Kuder Preference Record. “J. gen. Psychol.”, 1963, 69, 209-216.
Piotrowski, I. A. Personal communication, 1961. Poffenberger, T. and Norton, D. Sex differences in achievement motive in mathematics as related to cultural change. “J. genet. Psychol.”,
1963, 103, 341-350.
Rosenberg, B. G. and Sutton-Smith, B. Ordinal position and sex-role identification. “Gen. psychol. Monogr.”, 1964, 70, 297-328.
Rosenberg, B. G. and Sutton-Smith B. The measurement of masculinity and femininity in children. “Child Development”, 1959, 30, 373-380.
Terman, L. M. and Miles, Catherine C. “Sex and personality: studies in masculinity and femininity”. New York: McGraw-Hill, 1936. Weiss, P. Some aspects of femininity. “Diss. Abstr”, 1962, 23 (3), 1083.