Spausdinti

AUŠROS VARTŲ KOPLYČIA ROMOS BAZILIKOJ

BRANGŪS LIETUVIAI! Kreipiuosi į jus ne eiliniu reikalu, kuris ateityje nepasikartos. Lietuvos vyskupai dar laisvės metais svarstė galimybę sukurti kokį nors lietuvių paminklą šv. Petro bazilikoje Romoje. Pasaulio ir Lietuvos tragedija sukliudė jiems tai įgyvendinti.

Tuoj po Antrojo pasaulinio karo vyko po šv. Petro bazilika archeologiniai tyrinėjimai. Jų metu buvo po 1700 metų atkastas šv. Petro karstas. Prieš tai jis buvo patikrintas tik imperatoriaus Konstantino laikais. Atkastoje erdvėje nutarta įruošti kelias koplyčias. Tada buvo galimybė ir lietuviams vieną gauti. Arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas (†l959. 12. 3) ir vyskupas Vincentas Pa-dolskis (†l960. 5. 3.) kreipėsi į mane, kad aš sutikčiau surinkti šiam tikslui lėšas. Aš, vos tik atvykęs į Ameriką, su Amerikos lietuviais santykių turėjau dar mažai, tremtiniai visi buvo tik naujakuriai: nepasitikėjau galįs tai padaryti ir atsisakiau. Koplyčios teko kitiems.

Praėjusiais 1966 metais buvo mums pasiūlyta iš Vatikano dabar tokią koplyčią iškasti arti šv. Petro karsto. Aukštose pareigose esą lietuvių prieteliai gavo neformalų ir Šventojo Tėvo pritarimą. Pasiteiravę Amerikoje, Kanadoje, Europoje, Pietų Amerikoje daugelio lietuvių kunigų ir pasauliečių nuomonės, mudu su a. a. vyskupu Pranciškum Braziu šių 1967 m. gegužio mėnesį pasirašėme tuo reikalu prašymą šv. Petro bazilikos administracijai. Teigiamas atsakymas buvo gautas liepos mėnesį. Žodžiu ir raštu yra sutarta, kad šv. Petro bazilikos kriptoje, arti šv. Petro karsto bus iškasta ir įruošta lietuvių tautos vardu koplyčia. Šv. Marijos, Gailestingumo Motinos — Aušros Vartų Vilniuje titulu koplyčia bus skirta lietuvių tautos kankinių atminimui. Altoriaus sienoje bus Aušros Vartų — Gailestingumo Motinos paveikslo mozaikos kopija. Dviejų sienų, kiekviena po 32 ketvirtainius metrus, ir tokio pat ploto lubų bei grindų projektus paruoš lietuviai menininkai. Apie visus projektus, garbės ir darbo komitetus visuomenė bus informuojama. Koplyčia turėtų būti viso pasaulio lietuvių paminklas. Prašome todėl kiekvieną lietuvį prisidėti nors maža auka. Labai pageidautina, kad šiam tikslui būtų sudarytas komitetas kiekviename krašte. Visos išlaidos siektų apie 70.000 dolerių. Viso pasaulio lietuviams tai nedidelė suma. Jeigu laiku surinksime lėšas, koplyčia gal bus įrengta 1968 metais. Pasiryžkime ir sukurkime mūsų tautos paminklą šalia šv. Petro karsto Romoje.

Vyskupas V. Brizgys

NOVELĖS AR APYSAKOS KONKURSAS JAUNIMUI

Detroito St. Butkaus Šaulių kuopos spaudos ir kultūros sekcija skelbia novelės - apysakos konkursą. Rašinių žanras — apysaka ar novelė; dydis — 50 ar daugiau mašinėle rašytų puslapių, vieną eilutę praleidžiant. Rašinių turinys autorių pasirenkamas laisvai, bet pageidautina, kad būtų paryškintas tautos solidarumas bei patriotizmas kovose už Lietuvos laisvę. Konkurse gali dalyvauti visi laisvojo pasaulio lietuviai,-ės, ne vyresni 30 m. amžiaus. Konkurso premijos. I — 300 dol., II — 200 dol. ir III — 100 dol. Rašiniai siunčiami sekc. pirm. Vl. Mingėlai, 33546 Clifton Dr., Warren, Mich. 48092. Vėliausia išsiuntimo vietos štampo data — 1968 m. rugsėjo 1 d. Kiek platesnė informacija jau buvo atspausdinta kituose laikraščiuose.

ADMINISTRACIJOS PRAŠYMAS

“Laiškų Lietuviams” administracija prašo gerbiamųjų skaitytojų, dar neužmokėjusių už ankstyvesniųjų ar šių metų prenumeratą, tai padaryti artimiausiu laiku. Skaitytojų patogumui prenumerata pratęsiama sekantiems metams automatiškai, nebent kas praneša administracijai žurnalo nebesiuntinėti.

LEIDĖJŲ PADĖKA

“L. L.” leidėjai Tėvai Jėzuitai yra dėkingi visiems, kurie parėmė “L. L.” leidimą finansine auka. 8 dol. aukojo prof. A. Ramūnas-Paplauskas (Ottawa); po 6 dol. — K. Seniūnas (Grand Rapids), D. Bartkus (Ind.), kun. P. Geisčiūnas (Montana), A. Vasonis (III.); po 5 dol. — J. Elvikis (Cicero), R. Viskanta (Ind.) ir B. Kazlauskas (Čikaga); po 4 dol. — L. Vedegys (Cicero), M. Vaišvilienė, J. Grigaitis (abu iš Čikagos) ir S. Vidmantas (III.). Kitų aukotojų pavardės bus paskelbtos vėliau.

MIŠIŲ GAIDOS

Jau atspausdintos “L. L.” premiją laimėjusios komp. Br. Budriūno lietuviškai giedamų Mišių gaidos dviem atskirais leidiniais: chorams — didelio formato, su vargonų palyda (1 egz. —: $2.00; perkant bent 10 egz., 1 egz. — $1.75); bendram žmonių giedojimui — nedidelio formato, 1 arba 2 balsams (1 egz. — 30 c.; perkant bent 10 egz., 1 egz. — 25 c.). Užsakymus siųsti: “Laiškai Lietuviams” (Mišių gaidos), 2345 W. 56th St., Chicago, 111. 60636, U.S.A.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

PAULIUS AUGIUS. MONOGRAFIJA. Šioje didelio formato knygoje spausdinami visi žinomi dailininko raižiniai, jų ciklai, knygų iliustracijos, tušo piešiniai, emblemos ir kt. Lietuvių ir anglų k. tekste leidėjos Danutės Augienės žodis, dail. T. Valiaus str. apie Augių kaipo žmogų ir dailininką ir dail. Alg. Kurausko str. apie Augiaus raižinius. Išleido dailininko žmona D. Augienė, talkininkaujant dail. Alg. Ku-rauskui ir Vyt. Sauliui. Spausdino Morkūną spaustuvė Čikagoje. 364 psl. Gaunama pas D. Augienę, 6508 So. Talman Avė., Chicago, UI. 60629.

Anatolijus Kairys. CURRICULUM VITAE. Vienaveiksmė tragedija komiškai. 1966. Atspaudas iš 1966 m. “Trečiosios Pradalgės”. Spausdino “Nida” Londone. 58 psl.

Benediktas Rutkūnas. MĖLYNA DIENA. Eilėraščiai. 1967. Aplankas B. A. Rutkausko, O.P. Spaudė Immaculata Press Putname. 95 psl. Kaina $1.90.

Lietuvių Išeivių Spaudos METRAŠTIS. 1966. I. Paruošė Lietuvių Bibliografijos Tarnyba. Išleido JAV LB Kultūros Fondas. 62 psl.

Nijolė Jankutė. KAIP ALGIUKAS VĖJO IEŠKOJO. Suredagavo ir išleido Nek. Pradėtosios Marijos Seserys Putname. Spaudė Morkūno spaustuvė Čikagoje. Iliustravo V. Varaneckaitė - Aleknavičienė.

Zenonas Ivinskis. DIE ENTWICKLUNG DER REFORMATION in Litauen bis zum Erscheinen der Jesuiten (1569). Sonderdruck. Berlin, 1967. 45 psl.

Dr. Alexander Carolus Curtius (Kuršius). MEDICINOS DISERTACIJA apie inkstų ir pūslės akmeni, parašyta pirmojo lietuvio gydytojo Niujorke, anuomet atspausdinta Leidene 1662 m. Dabar spausdinama lotynų, anglų ir lietuvių k. Išleido Amerikos Lietuvių Gydytojų Sąjunga. Vertė A. Tamošaitis, S. J.