1967 m. gruodžio 29 d. Lietuvių Jėzuitų provincijolu buvo paskirtas Gediminas Kijauskas, S. J. Ta proga “L. L.” redakcija jam pateikė keletą klausimu.

KLAUSIMAS: Kokie Jėzuitų Ordino bendrieji uždaviniai pasaulyje?

GEDIMINAS KIJAUSKAS, S.J.: Naujasis amžius stato savus uždavinius. Šių dienų pasaulį žymi nepaprastai staigūs ir gilūs pasikeitimai, kurių įtaka jaučiama beveik kiekvienoje srityje. Moderniosios komunikacijos priemonės, kaip televizija, radijas, kompjuteriai ir spauda ne tik masiniai formuoja žmonių galvojimą bei jų veikimą, bet kartu verčia mus keisti darbo formas bei metodus ir taikyti juos naujiems laiko reikalavimams. Šiame pasikeitimų sūkuryje vertybės nevisuomet pajėgia atrasti savo deramą vietą žmonių galvojime bei gyvenime. Šioje socialinėje ir kultūrinėje metamorfozėje daugybei žmonių gyvybiniai klausimai pasiekia problematinį lygsvaros tašką.

     Su naujų idėjų antplūdžiu žmonėms darosi nebeaišku, kas yra žmogus, koks jo tikslas, kokia yra to žmogaus laimė, jo sielos nemirtingumas, pati gyvenimo prasmė.

     Viešai ir drąsiai paraduojama su šūkiais, kaip pvz., "Dievas miręs", "laisvė nesiderina su Dievo pripažinimu", "laisvė reiškia, kad žmogus yra sau tikslas ir vienintelis savo ateities kūrėjas", "meilė — tai laisvė save atskleisti be jokios atsakomybės" ir kt. Šie posakiai ne tik neranda platesnio žmonių pasipriešinimo, bet priimami kaip naujojo ir modernaus gyvenimo "normos". Tada tikrai yra reikalas galvoti apie naujus uždavinius apaštalavime. Tam tikslui dalinai buvo sušauktas II Vatikano susirinkimas. Jame Bažnyčia bandė užmegzti brolišką dialogą su mūsų amžiaus žmogumi, jam padėti atrasti gėrį, tiesą ir pilną žmogiškojo gyvenimo įprasminimą naujuose laimėjimuose. Tokiems vėjams pučiant, ir jėzuitų uždaviniai yra padėti mūsų amžiaus žmogui — ypač jaunam žmogui — ieškoti pilno atsakymo į žmogaus gyvybinius klausimus ir kartu duoti šio amžiaus laimėjimams ir siekiams pilną įprasminimą moksluose, menuose ir kitose kultūrinėse bei socialinėse srityse, kaip apaštalas Paulius sako: "Atnaujinti Kristuje visa, kas yra danguje ir kas žemėje" (Efez. 1:10).

     Konkretūs uždaviniai Jėzuitų Ordinui kyla iš laiko reikalavimų. Šių dienų pasaulyje yra labai daug gražių reiškinių: žmogaus jautrumas teisingumui, noras padėti kitiems, laisvės vertinimas, pagarba ir atvirumas kitam žmogui (pvz. ekumeninis sąjūdis). Į mūsų amžių vertėtų žiūrėti ne vien tik iš problemų taško, bet ir iš šviesios pusės. Tokiu žvilgsniu ir jėzuitai imasi savo uždavinių jaunimo auklėjime, darbo ir profesijų grupėse, tarptautinėse organizacijose, kovoje su ateizmu, krikščionybės skelbime mūsų laiko žmogui.

KLAUSIMAS: Kokie specialūs lietuvių jėzuitų uždaviniai lietuvių išeivių visuomenėje?

GEDIMINAS KIJAUSKAS, S. J.: Lietuvių jėzuitų būrelis išeivijoje tarnauja lietuviams JAV-ėse, Brazilijoje, Kanadoje ir Urugvajuje; keletas dirba misijose ir universitetuose. Pirmiausiai patarnauti lietuviams dvasiniuose reikaluose sava kalba. Lietuvių parapijos turi savus uždavinius — ateiname joms padėti tuose įsipareigojimuose. Pravedame misijas (pasiekdami net Australiją), uždaras rekolekcijas ir kitais būdais talkiname. Paskutiniųjų kelių metų bėgyje kartu su kitais asmenimis rūpinomės naujų liturginių knygų bei tekstų paruošimu. Šiandien jau turime sekmadieniams ir didesnėms šventėms mišiolą altoriui, naują apeigyną, II Vatikano susirinkimo dokumentus lietuvių kalba. Šiomis dienomis išėjo iš spaustuvės visiems tikintiesiems kasdieninis mišiolėlis, kurį galės naudoti ir kunigai prie altoriaus. Yra ir kitų kelių skleisti atsinaujinimo dvasią: per spaudą, radiją, paskaitas. Darbas su jaunimu įvairiose organizacijose pareikalauja eilės mūsų žmonių. Kultūriniam mūsų tautiečių pasireiškimui bandome sudaryti tinkamas sąlygas ypač Čikagoje Jaunimo Centre. Tuo keliu einama Sao Paulo, Brazilijoje. Panaši galimybė yra Montrealyje ir daugelyje kitų vietų, jei tik turėtume daugiau žmonių. Mūsų uždaviniai tad apima dvasinį patarnavimą, puoselėjimą kultūrinio kūrybingumo ir tautinio sąmoningumo dvasios formavimą ypatingai jaunime.

KLAUSIMAS: Esat paskirtas jauname amžiuje. Ar tai reikštų ir tam tikros linijos pakeitimą? Jei taip, tai į kurią pusę?

GEDIMINAS KIJAUSKAS, S. J.: Sunku man įžiūrėti linijos pakeitimą šiame paskyrime. Tiesa, šiuo metu daug kur uždedamos didelės naštos ant jaunų pečių. Gal tai viena iš mūsų amžiaus žymių — pasitikėjimas jaunais pečiais, o kartu ir viltis, kad jauni žmonės lengviau atras kalbą su šių dienų pasauliu ir žmogumi.

KLAUSIMAS: Pradedant vadovauti, paprastai užsibrėžiama siekti tam tikrų tikslų konkrečiais darbais. Kokius tikslus užsibrėžėte ir kuriuos darbus pasirinkote atlikti savo vadovavimo laikotarpyje.

GEDIMINAS KIJAUSKAS, S. J.: Užsibrėžtųjų tikslų sieksime kartu visi lietuviai jėzuitai. Drįstu net sakyti — sieksime kartu su visa lietuvių visuomene. Bendruosius gi tikslus, manau, būtų galima suvesti į pastangas kurti gyvą lietuvių bendruomenę, kuri būtų susipratusi krikščioniškai, tautiškai ir kūrybiniai. Antra, niekuomet neišleidžiant iš akių dabartinės mūsų tautos padėties, visais būdais siekti pavergtam kraštui pilnos laisvės. Konkretūs darbai bandys atsakyti į šiuos tikslus. Tikriausiai pabrėšime darbą su jaunimu, spaudą, lituanistines mokyklas. Taip pat vienas iš konkrečių darbų bus statyba — Jaunimo Centro praplėtimas. Daug kitų darbų laukia, jei tik turėsime naujų jėgų. Laukiame, kad jauni idealistai ateitų mums į talką. Ar jų bus? Į tai atsakys tėvai ir pats jaunimas.

KLAUSIMAS: Ką Jūs manote apie gandus, kad Čikagos Jaunimo Centras bus panaudotas ir nelietuviams?

GEDIMINAS KIJAUSKAS: Tai yra išpūsti gandai. Mano žiniomis Jaunimo Centras buvo priglaudęs svetimtaučius tik 4 kartus ir labai gerais sumetimais. Taip pvz. Lietuvių Menininkų Klubas pakvietė ukrainiečių dailininkus, kurie Čiurlionio Galerijoje suruošė parodą. Nesant jokio lietuvių parengimo, Jaunimo Centras buvo išnuomuotas kaimyninei šv. Ritos mokyklai, rodos, dviem dienom. Nuoma, kad ir nedidelė, pagerino finansinę J. Centro padėtį. Paskui, prieš 3 metus, Jaunimo Centre generalinis konsulas dr. P. Daužvardis suruošė tradicinį priėmimą įvairių valstybių konsulams. Nemanau, kad tas priėmimas būtų pakenkęs lietuvybei. Praėjusiais metais tėv. B. Markaitis ir Čikagos prekybos rūmų jaunimo sekcija suruošė J. Centre 12 tautų šokių ir dainų festivalį. Ta proga daugelis svetimtaučių susipažino su kultūriniais lietuvių turtais ir labai pasidžiaugė, kad toks kultūros centras egzistuoja jau 10 metų. Lietuviams ir Lietuvai reikia draugų ir ne visuomet lengva jų įgyti. Kardinolas Antonio Samore, didelis lietuvių draugas, jau buvo Jaunimo Centre ir vėl žada atvažiuoti. Jaunimo Centrą pažįsta ir Čikagos burmistras Richard Daley, ir niekam dar neatėjo mintis jo neįsileisti. Tie faktai rodo, kaip Jaunimo Centru naudojasi svetimtaučiai. Iš tiesų gi toks Jaunimo Centro panaudojimas svetimtaučiams yra propaganda lietuvybei.

Kokia yra juridinė lietuvių jėzuitų padėtis?

GEDIMINAS KIJAUSKAS: Lietuviai jėzuitai, gyveną Čikagoje, turi savo korporaciją, kuriai priklauso visa jų nuosavybė. Taigi, jos negali liesti nei vyskupo kurija, nei Čikagos jėzuitų provincija, nei pats T. Generolas. Panašiai yra saugojama mūsų nuosavybė Kanadoje ir Pietų Amerikoje. Tos nuosavybės savo laiku bus pervestos nepriklausomosios Lietuvos jėzuitams.

KLAUSIMAS: Kokia speciali "Laiškų Lietuviams" paskirtis jėzuitų veikloje?

     Trumpai, ta paskirtis yra apaštalauti per spaudą — prisimenant visuomet tuos tikslus, kuriuos išskaičiavome anksčiau. Atspindėti gyvą atsinaujinimo dvasią Bažnyčioje. Rodyti šviesų ir aiškų kelią tikėjimo klausimuose, ypatingai, kada lengva klaidžioti. Nešti pastiprinimą mūsų tautiečiams į visas pasaulio dalis.    ***

BENDRADARBIAVĘ "LAIŠKUOSE LIETUVIAMS" 1967 METAIS:Rašytu žodžiu: Pranys Alšėnas, kun. Vytautas Bagdonavičius, M.I.C., prel. Jonas Balkū-nas, Albinas Baranauskas, prof. Vytautas Bieliauskas, Danutė Bindokienė, vysk. Vincentas Brizgys, kun. Povilas Dilys, sesuo M. Eucharista, Kęstutis Gaidžiūnas, Pranas Gailius, Povilas Gaučys, Liuda Germanienė, Eugenius Gerulis, Julija Švabaitė-Gylienė, Jurgis Gliauda, Alfonsas Grauslys, Jeronimas Ignatonis, Gintarė Ivaškienė, Nijolė Jankutė, dr. Domas Jasaitis, Gabija Juozapavičiūtė, sesuo M. Jurgita, kun. Stasys Yla, Vytautas Kasniūnas, Vaclovas Kleiza, Bronius Krištanavičius, S. J., Dalia Kučėnienė, prof. Albinas Liaugminas, Aušrelė Liulevičienė, dr. Arūnas Liulevičius, Dalia Lukienė, kun. Bruno Markaitis, S. J., Birutė Mažeikienė, Antanas Nakas, Nerima Narutė, Aleksandras Pakalniškis, Mirga Pakalniškytė, Teresė Pautieniūtė, Izida Petravičiūtė, kun. Vincentas Pupinis, S. J., kun. Povilas Rabikauskas, S. J., Valentinas Ramonis, prof. Antanas Ramūnas, Julius Raulinaitis, Alė Rūta, kun. Gintautas Sabataitis, S. J., Danguolė Sadūnaitė, Antanas Saulaitis, S. J., Viktorija Skrupskelytė, Dalia Staniškienė, prof. Antanas Sužiedėlis, Aldona Sungailienė. Viktorija Šmaižienė, Laima Švėgždaitė, Augustinas Tijūnėlis, kun. Kęstutis Trimakas, S. J., kun. Juozas Vaišnys, S. J., Romas Viesulas, Adomas Viliušis, dr. Vytautas Vygantas, kun. Vytautas Zakaras ir Ema Žiobrienė. Dailės darbais: Birutė Bulotaitė, Jurgis Daugvila, Pranas Gailius, Vytautas K. Jonynas, Paulius Jurkus, V. Kašuba, Algirdas Kurauskas, Irena Mitkutė, Jonas Mieliulis, G. Nilsson, Antanas Petrikonis, Ada Korsakaitė-Sutkuvienė, Zita Sodeikienė, A. Valeška. Fotografijomis: Jonas Dovydėnas, Algirdas Grigaitis, Uosis Juodvalkis, Algimantas Kezys, S. J., Vytautas Maželis, Gediminas Naujokaitis, M. Nagys, G. Penikas ir A. Stelmokas.