KNYGOS
O. Nendrė. AIDAS TARP DANGORAIŽIŲ. Romanas. Spausdino “Draugo” spaustuvė 1968 m. Viršelio nuotrauka Alg. Kezio, S. J. Įrašas Ant. Beieškos. Knyga 365 psl. Kaina 5 dol.
Šioje knygoje autorė atskleidžia naujos ateivės Aldonos su trimis vaikais įsikūrimą Čikagoje. Aldonos vyras kažkur Sibire vargsta, o ji pati, vyro pusbrolio graboriaus rekomendacija, patenka karstų puošmenų siuvimo fabrikan. Ir taip ji dirbdama išmokslina savo vaikus. Ir kai abu vyresnieji, Algis ir Vyga, sukuria šeimas, o trečioji, Lirga, ruošiasi išvykti Indijanon universitete siekti mokslinio laipsnio, Aldona, netekusi darbo fabrike ir pasijutusi vieniša, jau galvoja apie Amžinybę, kai jos gyvenimą pakreipia naujon vagon Julius, nukankinto Sibire vyro draugas, nuo gimnazijos laikų ištikimai Aldoną mylėjęs ir tremtyje jos šeimą globojęs.
Romanas lengvai skaitomas. Įvykiai plaukia ramiai, kaip čiurlenantis upelis per akmenėlius. Aldonos ir kitų veikėjų charakteriai atvaizduoti trumpais brūkšniais, nesigilinant į sielos gilybes bei pakampes. Tai grynai buities romanas, ne psichologinis. Autorė turėjo tikslą išryškinti fabriko gyvenimą, aprašydama darbą jame, darbininkių rūpesčius dėl duonos kąsnio, jų santykius su prižiūrėtoja bei unija ir kai kurių bendradarbių negarbingą elgesį su naujom darbininkėm, jas terorizuojant, išjuokiant. Aldona, patekusi į tokią kryžminę ugnį, nugali visas sunkenybes savo ramia laikysena.
Nors romane stilistinių puošmenų maža, intriga tepinama fabrike ir pasigendama platesnio Aldonos šeimos aprašymo, bet užtat čia skaitytojas, susipažindamas su darbo sąlygomis fabrike, ar sugretinęs savo išvargtus metus panašiose apystovose, ras keliantį sielą pareigingumą, susijusį su dorove ir artimo bei Dievo meile. K.Pažėraitė
Kiti tos knygos aptarimai: “Nors O. Nendrės romanas ir neturi to kūrybiškumo, tos meninės vertės ir neatskleidžia to šiurpumo, tačiau “Aidai tarp dangoraižių” turi taip pat nemaža pažintinės reikšmės...” (P. Janulis, lyginęs su Upton Sinclair romanu “The Jungle”; “Draugas”, VIII. 10). “Aplamai paėmus, romanas sudurstytas lyg iš dienoraščio užrašų, kur pradžioj buvo sužymėti visi naujieji pergyvenimai, nežiūrint kaip jie būtų nereikšmingi, o vėliau, nors ir svarbūs išgyvenimai (vaiko vestuvės, kultūrinio gyvenimo kūrimasis išeivijoj) buvo pamiršti, nes jų efektas tarsi atbuko” (G. Kriaučiūnienė, ten pat). — Red.