Brangi biblioteka ir jos vargai

     “Pasaulyje nedaug priskaičiuotum bibliotekų su tokia ilga knygų kaupimo istorija, kokią turi mūsų universiteto mokslinė biblioteka. Jos užuomazgos atsirado 1543 m. kai didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Augustas pradėjo rinkti knygas. Testamentu vėliau atidavė jas — 2500 tomų kolekciją — įsikūrusiai Jėzuitų kolegijai. Tai buvo 1570 m., kurie ir laikomi mūsų senosios bibliotekos įsikūrimo metais. Vadinasi, netrukus universiteto mokslinė biblioteka švęs 400 metų jubiliejų. Dabar ji turi 2,350,-000 bibliotekinių vienetų fondą. Ypač vertingas lietuviškų spausdinių ir lituanistikos rinkinys” (“Literatūra ir Menas,” 1968. IX. 14).

     Straipsnyje toliau rašoma, kad nežiūrint savo istorinio senumo ir mokslinės svarbos, Vilniaus universiteto mokslinė biblioteka ir jos brangūs rinkiniai neturi nei paprasčiausios priešgaisrinės apsaugos, dėl to prieš kelis mėnesius įvykęs bibliotekoje gaisras buvo pastebėtas labai vėlai. Knygų saugyklose oro temperatūra yra nepastovi, genda vertingos knygos ir rankraščiai. 70 tūkstančių knygų reikia restauruoti, o tą darbą atlieka tik vienas asmuo! Bibliotekos patalpos pergrūstos. Prieš kelis mėnesius dr. L. Vladimerovas, buvęs Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius, kuris šiuo metu vadovauja ]. T.O. bibliotekai Niujorke, buvo nuvykęs į Vilnių, lankėsi universitete. Grįždamas atgal į Niujorką, "Literatūros ir Meno" savaitraštyje (1968. VIII. 10) pareiškė:

     “Atvykęs į Vilnių aplankiau universitetą. Pasiilgsti jo senų rūmų dvelkimo. Tačiau turiu pasakyti, kad pamatytas vaizdas nedžiugino akies. Užėjau į universiteto biblioteką, (kur) sukauptas turtingiausias pasaulyje senų lietuviškų knygų fondas, išleista visa eilė vertingų bibliografijos ir knygotyros leidinių.

     Artėja šios bibliotekos keturių šimtų metų jubiliejus. Ši data bus plačiai paminėta mūsų ir užsienio spaudoje. Tačiau kaip atrodo pati biblioteka? Puošnioje Smulgevičiaus salėje grindys išklotos paprastomis lentomis, dar

     Muravjovo laikais pastatyti laiptai visiškai nudilę, prigrūstos knygų saugyklos neturi paprasčiausių gaisro signalizavimo prietaisų, kuriuos rasime kiekvienoje didesnėje prekybos įmonėje... Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija ir universiteto vadovybė paskendusios kasdieniniuose rūpesčiuose, atrodo, visai apsiprato su tokia bibliotekos būkle. Savo metu buvo sudaryta dokumentacija saugyklų priestato statybai, bibliotekos modernizavimui, Jono bažnyčios pastatų restauravimui. Tačiau statyba bei restauravimo darbai dar nepradėti...”

Mokslas nemokamas?

     Sakoma, kad sovietinėje sistemoje mokslas yra laisvas, t.y. nemokamas. Ne visiškai taip. "Komjaunimo Tiesa" 1968. VII. 21 d. rašo:

     “Didžiulius darbus praėjusią vasarą nudirbo Lietuvos respublikos studentija. Apie 15 tūkstančių studentų statė kultūros namus, melioravo šlapias žemes, o Kazachijos TSR Lietuvos studentai atliko statybos darbų už 800 tūkstančių rublių...”

Ateizmas atostogose

     “Vasara — poilsio metas. Mokytojai atostogauja. Mokykla tuščia, kartais net užrakinta, o bažnyčia dirba. Kunigai organizuoja katekizacijai, šeimoje religingų pamokymų kartais irgi nestinga. Vadinasi, neretai raunami mokslinės pasaulėžiūros daigai, mūsų išauginti per mokslo metus arba per keletą metų, jų vietoje sėjamos piktžolės. Todėl labai svarbu, kaip pasodintas ir išbujojęs mokinio sąmonėje mokslinės tiesos daigas, ar jau įgijęs vaikas imunitetą religinių prietarų atžvilgiu.

     Apie tokį atsparumą kalbėti galima tik tuo atveju, jeigu ateistinis mokyklos darbas vykdomas sistematingai ir nuosekliai. Mūsų mokyklos mokytojai ir eina šiuo keliu. Todėl dabar jie atostogauja ramūs, nes žino, kad sekmadienį auklėtiniai krykštauja prie upės, žaidžia namuose arba su brigados draugais dirba kolūkio laukuose. Jau kelinti metai Pabiržės kolūkis organizuoja mokinių brigadas. Kolūkio vadovai pasirūpina ir vaikų užimtumu poilsio dienomis (sekmadieniais — M. B.). Tai didelė parama mokyklai ir mes dėkingi gamybininkams, kurie sutiko padėti vasarą auklėti mokinius. (Kam dėkoti kolūkio vadovams; priešingai, jie turėtų būti dėkingi mokyklai, už dyką pristačiusiems mokinių darbo jėgą! — M.B.)

     Žymiai sunkesnė problema — ateistinis darbas vasarą su I-IV klasių mokiniais. Šio amžiaus vaikai labiau priklausomi nuo šeimos auklėjimo. Tad dar per mokslo metus šio amžiaus vaikų visuomeniniam aktyvumui ugdyti, jų užimtumui poilsio dienomis skiriame ypač didelį dėmesį, aiškiname kas yra religiniai prietarai, mokome suprasti jų esmę, apsisaugoti nuo jų, dirbame su tikinčiais tėvais. Vasaros atostogų metu į pionierių ir spaliukų stovyklą, veikiančią mokykloje ar kultūros namuose, pirmiausia stengiamės įtraukti religingų šeimų vaikus” (J. Stikleris, Biržų rajono Pabiržės vidurinės mokyklos užklasinio ir užmokyklinio auklėjimo organizatorius (apmokamas - etatinis postas — M. B.); “Tarybinis Mokytojas”, 1968. VII. 26).

Liaudies vaikų dainos

     Neseniai Vilniaus Valstybinio Universiteto istorijos - filologijos fakulteto mokslų taryboje apgynė disertaciją Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bendradarbė Pranė Jokimaitienė. Ji pateikė stambų mokslinį darbą “Lietuvių liaudies valkų dainos”. (“Tarybinis Mokytojas”, 1968. VII. 5).

Paruošė Mindaugas Banėnas