AKIRAČIAI
Šių metų spalio mėn. sukako 50 m. nuo Nekaltai Pradėtosios Marijos Seserų Kongregacijos įsikūrimo Lietuvoj. Užklausėme tos lietuvaičių vienuolijos keletą vadovaujančių seserų apie jos veiklą, atsinaujinančią Bažnyčią ir kt. Atsiliepė Montrealio seserų namų vadovė sesuo M. Margarita (Irena Bareikaitė) ir Toronto seserų namų vadovė sesuo M. Rita (Antanina Trimakienė).
“Bažnyčios pasikeitimuose yra viskas gera...”
KLAUSIMAS: Kaip Jūs žvelgiate į šių laikų pasikeitimus Bažnyčioje? Kas juose gera? Ar matot ką blogo?
SESUO M. RITA: Bažnyčios pasikeitimuose yra viskas gera ir niekas esminio nepasikeitė, tik mes visi — vienuoliai, dvasiškiai ir pasauliečiai — turime suprasti, įsijausti ir gyventi Kristaus meilės ir jo aukos gyvenimu.
SESUO M. MARGARITA: Džiaugiuosi, kad Dievo malonės dėka gyvenu šitame laikotarpyje ir matau, kaip Bažnyčia siekia aiškiau ir šiems laikams suprantamiau atskleisti savo prigimtį bei visuotinę paskirti. Įvedus į liturgiją to krašto žmonių vartojamą kalbą, pasidarė suprantamiau daugumai žmonių, kaip gyventi Kristaus evangelija. Taip pat įvedus dialogą su mūsų atsiskyrusiais broliais, pradėjome daugiau reikšti savo nuomones ir tarpusavyje, ko labai trūko anksčiau. Bažnyčia ypač lanksti, pasirinkdama priemones, tačiau liko ta pati esminiuose dalykuose. Jai kviečiant visus atsinaujinti dvasia, kai kas pradėjo “atsinaujinti” tik išoriniuose, ne esminiuose dalykuose ir, mesdamiesi į kraštutinumus, nuklydo, pasimetė. Nematau Bažnyčios pasikeitimuose, kad kas būtų bloga, bet priešingai — tik gera. Bažnyčia, visiems pripažindama sąžinės laisvę, tikisi iš mūsų didesnio subrendimo ir atsakomybės.
KLAUSIMAS: Kokią įtaką vienuolynai turi šių laikų pasauliui?
SESUO M. RITA: Kiekvienas asmuo į vienuolynus žiūri savo požiūriu ir nuo jo paties daug priklauso, kokią įtaką vienuolynas jam turi. Bendrai šių laikų krikščionys į vienuolynus žiūri teigiamai, reikšdami daug pagarbos, meilės, aukos ir pasitikėjimo. Ir šiame sumaišytame ir neaiškiame laikotarpyje jie laukia ir nori dvasinės pagalbos ir vadovavimo, kaipo autoritetingo Dievo liudijimo dvasiniame gyvenime. Kiek padarom įtakos pasauliui, kiekvienas turėtume pasiklausti savęs.
KLAUSIMAS: Kokią įtaką šių laikų pasaulis turi vienuolynams?
SESUO M. RITA: Sužavėti pasaulio prabanga ir pertekliumi, norime kaip galima daugiau susiaurinti savo vienuolišką asketiką, savo pažadus ir įsipareigojimus. Po II Vatikano susirinkimo trokštame “laisvės”, norime atsipalaiduoti abitų, koloratkų, krakmolų, celibatų ir t. t. Tartum tai būtų esminiai dalykai. Norime nieku nesiskirti nuo pasauliečių ir būti vienuoliais — Kristaus kariais be ženklų.
KLAUSIMAS: Isteigėt Toronte Lietuvių Vaikų Namus; šiandien gi vadovaujat vaikų darželiui Montrealy. Kokį tikslą turėjo Seselės, steigdamos lietuviškus vaikų darželius? Ar viltys pilnai išsipildė?
SESUO M. MARGARITA: Statydamos Toronte Lietuvių Vaikų Namus, mes galvojome apimti ne tik priešmokyklinį, bet ir mokyklinį lietuvių jaunimą. Tai vieta, kur visas lietuviškasis Toronto jaunimas jaustųsi namuose.
Nors Toronto lietuviai neužpildo darželiui skirtų patalpų savo priešmokyklinio amžiaus vaikais, bet mokyklinis lietuviškas jaunimas, ypač mergaitės, jomis pilnai naudojasi. Darbo dienomis vyksta katechetinės pamokos lietuvių kalba, o savaitgaliais — moksleivių ateitininkų įvairių būrelių susirinkimai bei tautinių šokių repeticijos. Kiekvienais metas gan gausi grupė berniukų ir mergaičių paruošiami pirmajai Komunijai lietuviškai.
Montrealyje mūsų darželio patalpomis daugiausia naudojasi įvairios lietuvių organizacijos, kaip Katalikės Moterys, skautai bei ateitininkai, jaunimo choras. Nuo pernai metų atidarėme specialią klasę lietuviams, nemokantiems lietuvių kalbos. Priešmokyklinio amžiaus lietuviai vaikučiai dėl nuotolio mažai mūsų patalpomis pasinaudoja.
Mūsų viltys, įsikuriant Kanadoje, daugiau ar mažiau išsipildė, nes statant Vaikų Namus Toronte bei darželį Montrealyje turėjom minty apimti ne tik auklėjimo, bet ir karitatyvinį bei socialinį darbą šiose lietuvių kolonijose.
KLAUSIMAS: Kokius vienuolių atliekamus ir atliktinus darbus laikytumėte reikalingiausiais lietuviams išeivijoj?
SESUO M. MARGARITA: Ligonių lankymas namuose ir ligoninėse yra vienas iš svarbiųjų karitatyvinių darbų, kuriam seserys tiek Toronte, tiek Montrealyje skiria daug laiko.
Lankydamos lietuvius senelius jų namuose ar senelių įstaigose, pastebėjome, kad ypač jie reikalingi globos, nes, gyvendami svetimoj aplinkoj ir nemokėdami ar mažai mokėdami svetimų kalbų, jaučiasi labai vieniši, nelaimingi ir nesuprasti. Kai kurie jų net patys prašėsi seserų pagalbos. Todėl Toronte prie Lietuvių Vaikų Namų įgijome nedidelius namus, kur dabar gyvena visos vyresnio amžiaus lietuvės.