Tykiai sklendžia sapno mostais,
ilgesio svajom ratuotos,
gilios dienos sniego skruostais
švęsti tyro džiaugsmo puotos.

Ir, nugirdus tylų gandą
iš didingosios tolybės,
ilgesingai siela skrenda,
kur dangus viltim sužibęs.

Mykolas Vaitkus