LEONARDAS SIMUTIS

KLAUSIMAS: Kaip Jungtinėse Valstybėse gyvenantieji lietuviai padėjo Lietuvai atgauti ir išlaikyti nepriklausomybę anuomet ir ką dabartiniai išeiviai gali ir turi daryti šiuo atžvilgiu?

     1918 metai lietuvių tautai buvo lemiantys, ryžtingos ir žūtbūtinės kovos metai, kuriais visa tauta nesulaikomai pajudėjo atkurti savo seną Lietuvos valstybę. Savo žygius pradėjo vasario 16 d., paskelbdama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Lietuvos išeivija, pažymėtinai Amerikos lietuviai, tuomet dar ir nežinodami apie didįjį įvykį — Nepriklausomybės akto paskelbimą, lygiai ta pačia kryptimi ir tokiu pat užsidegimu kibo į darbą ir kovą, kaip ir jų broliai Lietuvoje. 1918 m. jie iškėlė ir plačiai skelbė šūkį: "Lietuva bus laisva dabar arba niekuomet". Paremti didiesiems tautos uždaviniams ir vykdyti savo šūkį, Amerikos lietuviai 1918 m. atliko šiuos reikšmingus žygius:

1.    Kovo mėnesį sušaukė didįjį Visuotinį Amerikos Lietuvių seimą Niujorke.

2.    Gegužės 3 d. Baltuose rūmuose JAV prezidentas priėmė lietuvių delegaciją išklausyti prašymą paremti mūsų tautos pastangas išsilaisvinti.

3.    Dideliu intensyvumu telkė lėšas Lietuvai laisvinti ir šelpti.

4.    Spalio 26 d. Philadelphijoj drauge su kitomis pavergtomis ir laisvės siekiančiomis tautomis Amerikos lietuvių atstovas pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją.

* * *

     Į Visuotinį seimą Niujorke suvažiavo netoli dviejų tūkstančių lietuvių organizacijų, draugijų ir klubų įgaliotų atstovų. Seimas ne tik aiškiai ir tvirtai pasisakė už laisvos, nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės atstatymą, bet nusmaigstė gaires ateities veiklai, bandė atkurti išeivijos vienybę, iš dviejų atskirai veikusių tarybų (Amerikos Lietuvių Tarybos — katalikų, ir Lietuvių Tautinės Tarybos — tautininkų) sudarė bendrą Egzekutyvinį komitetą, kurio uždavinys buvo kalbėti ir veikti visų Amerikos lietuvių vardu. Šis bendras dviejų tarybų komitetas atliko visą eilę naudingų ir reikalingų darbų Lietuvos išlaisvinimo baruose.

* * *

     Gegužės 3 d. tais laikais plačiai žinomo teisininko ir katalikų veikėjo Balio Mastausko (Frank Mast) rūpesčiu buvo išrūpinta abiejų tarybų delegacijai audiencija pas prezidentą Woodrow Wilsoną Baltuose rūmuose. Adv. Mastausko ir kun. Jono Jakaičio vadovaujama delegacija, išdėsčiusi lietuvių tautos vedamą kovą ir dedamas pastangas atstatyti nepriklausomą Lietuvos valstybę, gavo prez. Wilsono teigiamą atsakymą ir paskatinimą nepailstamai dirbti, siekiant savo tikslo.

* *  *

     Visuotiniam seimui paruošus tikslesnę veiklos programą, prez. Wilsonui sustiprinus mūsų viltis, leidomės į konkrečius darbus. Tarybos ir bendrasis Egzekutyvinis komitetas rikiavosi politiškiems laisvinimo veiksmams; fondai (Tautos Fondas — katalikų ir Neprigulmybės Fondas — tautininkų) paskelbė lėšų telkimo vajus. Tautos Fondas per savo vajų (1918 m. pabaigoj ir 1919 m. pradžioj) sutelkė $350,000 su virš. Man teko garbė šiam vajui vadovauti. Neprigulmybės Fondas surinko per savo vajus apie $70,000. Turėjo savo fondą ir lietuviai socialistai, kuris skelbėsi tik šalpos darbus tedirbąs. Jis surinko apie $30,000. Iš viso katalikų Tautos Fondas per savo vajus 1918 ir 1919 metais sutelkė Lietuvai laisvinti ir šelpti $700,000 su viršum.

*  *  *

     1918 m. spalio 4 d. Washingtone susikūrė Vidurio Europos Tautų sąjunga su čekų prof. Tomu Masaryku priešakyje. Jai priklausė čekai, jugoslavai, rumunai, lietuviai, suomiai ir ukrainiečiai. Spalio 26 d. Nepriklausomybės salėje (Independence Hall) Philadelphijoje, Pa., tų tautų atstovai pasirašė pavergtųjų tautų laisvinimo deklaraciją. Pasirašė ant to paties stalo, ant kurio pirmasis JAV prezidentas Jurgis Washingtonas pasirašė naujai įsteigtų Jungtinių Valstybių Konstituciją. Lietuvių vardu pasirašė inž. Tomas Naruševičius. Tada laikėme, kad šis žygis buvo svarbus ir turėjęs nemažai reikšmės mūsų tautos pastangose.

     Aš čia suminėjau tik kelis ryškesnius Amerikos lietuvių atliktus veiksmus Lietuvos išlaisvinimo baruose 1918 m. Jų buvo atlikta žymiai daugiau.

     Maždaug ta pačia kryptimi mūsų darbai vyko ir 1919 m. Mūsų tarybos siuntė delegacijas į Europą kontaktuoti Lietuvoj, Šveicarijoj, Švedijoj ir kitur gyvenančius lietuvių veikėjus ir besirūpinančius Lietuvos išlaisvinimu. Siekta veiklos suderinimo, vieningumo ir bendros politinės linijos. Mūsų delegacijos Europoje vyko ne tuščiomis. Amerikiečių fondai aprūpino reikalingomis lėšomis tuo metu besidarbuojančius lietuvių komitetus, įsteigusius informacijų biurus Šveicarijoj ir Prancūzijoj. Per juos ir Lietuvoje veikiantys sąjūdžiai gavo iš mūsų fondų paramos visokeriopai savo veiklai.

     Pažymėtina ir tai, kad visose lietuvių kolonijose Amerikoje rūpestingai buvo renkami parašai po peticija JAV vyriausybei, reikalaujant remti Lietuvos išlaisvinimo bylą. Kaip žinoma, buvo surinkta vienas milijonas parašų. Be to, organizacijos, draugijos ir paskiri lietuviai periodiniai siuntinėjo laiškus JAV valdžos žmonėms, savo kongresmanams bei senatoriams, prašydami savo veiklai paramos. Washingtone veikė stiprus Lietuvių Informacijos biuras. Šalia to, jau susidariusiai Lietuvos vyriausybei prašant, Niujorke buvo įsteigtas liglaikinis Informacijos biuras, kuriam vadovavo profesionalai žurnalistai ir rašytojai (amerikiečiai). Jiems vadovavo žymus spaudos veikėjas, žurnalistas ir rašytojas p. Boyeris. Šios akcijos, kainavusios katalikų Tautos Fondui $60,000, tikslas buvo plačiai visam krašte išgarsinti Lietuvos nepriklausomos valstybės reikalus ir tuo paskubinti Jungtinių Valstybių de facto ir de jure pripažinimą Lietuvai. Boyerio biuras veikė tik kelis mėnesius. Lietuvos vardą jis tikrai plačiai išgarsino.

     Amerikos lietuviai nesigailėjo lėšų ir atkurtai Lietuvos valstybei atstatyti ir ekonomiškai bei kultūriškai ją sustiprinti. Jie išpirko už du milijonus dolerių Lietuvos Laisvės Paskolos bonų. Jie surinko nemažai auksinių daiktų — žiedų, laikrodžių ir kt., kad tuo sustiprintų naujos pinigų valiutos — lito pagrindus. Milijonus dolerių amerikiečiai paskirai pasiuntė savo giminėms ir artimiems atstatyti karo sugriautus ūkius. Jie ir patys pirko didesnius ūkius, įsigijo malūnus, steigė ir dirbtuvių Lietuvoje, kad tuo sutvirtintų Lietuvos ekonominį gyvenimą. Ir prie to sutvirtinimo jie labai daug prisidėjo. Amerikoje buvo įkurtos kelios pramonės ir prekybos bendrovės, kurios siekė prisidėti prie Lietuvos ekonominio atstatymo. Ir nemažai prisidėjo.

     Labai daug prisidėta, kad laimėtų Lietuvai Amerikos de jure pripažinimą. Pripažinimas gautas 1922 m. liepos 27 d. Stipriai paremta Vilniui Vaduoti sąjunga ir Klaipėdos krašto atvadavimas. Net Lietuvos politinės partijos neapsiėjo be amerikiečių paramos.

*  *  *

     Be daugelio kitų Lietuvos rėmimo darbų, Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija pravedė Kultūros vajų, kurio metu buvo sutelkta apie $60,000. Iš tos sumos $45,000 buvo pasiųsta Lietuvos Katalikų Mokslo akademijai, planavusiai įkurti Lietuvoje katalikų universitetą. Ta pati Lietuvių Katalikų Federacija tarp 1918 m. ir 1930 metų stipendijomis bei paskolomis parėmė daug lietuvių katalikų studentų Lietuvoje ir Amerikoje. Šiam tikslui buvo išleista per $50,000. Gaila, kad tik labai maža dalis mokslus baigusiųjų Federacijos stipendininkų atsilygino. Lietuvos ateitininkai ypač yra gavę daug paramos iš lietuvių katalikų Amerikoje. Net ir prie Ateitininkų rūmų statybos Kaune yra nemažai prisidėta. Neapsiėjo be amerikiečių paramos ir statomos kunigų seminarijos Vilkaviškyje ir Telšiuose. “Saulės" ir "Žiburio" įsteigtos ir išlaikomos mokyklos bei gimnazijos gavo mūsų didelę pagalbą. Ne viena karo metu sugriauta bažnyčia Lietuvoje buvo atstatyta amerikiečių parama. Gausiai buvo paremta ir Adomo Jakšto, prel. Dambrausko vadovaujamoji Šv. Kazimiero Spaudos draugija Kaune. Gavo paramos ir šiaip jau kultūrinės bei labdaros organizacijos Lietuvoje.

     Istorija kartojasi. Lietuva ir vėl yra pavergta dar žiauresnio ir piktesnio okupanto ruso bolševiko. Nuo 1940 m. ir vėl esame įsijungę į jos išlaisvinimo darbus. Atsakydamas į "L. L." redaktoriaus paskutinįjį klausimą "ką dabar išeiviai gali ir turi daryti?", norėčiau, kad kiek giliau įsigilintumėme į anuometinių laikų Amerikos lietuvių padėtas pastangas, panaudotas Lietuvai laisvinti priemones bei metodus ir pagalvoti, ar galima ir naujesnių priemonių ir metodų besugalvoti. Jei kas jų turime, pasisakykime. Bent šiuo tarpu aš iš savo pusės nieko naujesnio negalėčiau pasiūlyti, apart to, ką šio rašinio pradžioje esu pasakęs: Kaip anuometiniai Amerikos lietuviai nuoširdžiais darbais, pasišventimu ir gausiomis aukomis padėjo atstatyti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę, lygiai taip ir dabartiniai išeiviai privalo dirbti, aukotis ir aukoti.

     Leonardas Šimutis savo plačia veikla organizavo JAV lietuvių pagalba nepriklausomybę paskelbusiai tėvynei, tiek siekiant jai politinio pripažinimo, tiek telkiant jai finansinę parama. Vadovavo vajams. Vėliau ALT, BALF, ALRKF pirmininkas. Dabar “Draugo” dienraščio redaktorius.