Spausdinti

Prof. Mykolo Biržiškos mintys

     Vasario 16 akto signataras prof. M. Biržiška "Vienybės" Nr. 7 straipsnyje "Kas įgaliojo" primena, kad nei Basanavičiaus, nei kitų tautinio atgimimo pionierių niekas neįgaliojo ką veikti, bet jie patys ėmėsi tokio darbo, kuris jiems atrodė būtinas ir kuris pasirodė naudingas visai tautai. Juk neturėjo juridiškai pagrįstų įgaliojimų nei 1905 m. Vilniaus Didžiojo Seimo dalyviai, nei 1917 m. Vilniaus Konferencijos dalyviai, bet jie padarė didelių nutarimų. Toliau mūsų politinio ir kultūrinio gyvenimo veteranas primena, kad ir anais laikais ne visada buvo vienbalsiai visų sutariama. Buvo ir maištaujančių prieš bendrąją dominuojančią liniją, būdavo taip pat daug ginčų bei konfliktų, bet galutinoje išvadoje būdavo randama išeitis. Kartais kaikuriems tekdavo net nuo savo grupės atsiskirti. Taip ir jis pats turėjęs įteikti pareiškimą socialdemokratų partijos sukairėjusiai ano meto vadovybei, kai ji pareikalavo išstoti iš Valstybės Tarybos, o Stp. Kairys paprasčiausiai į partijos įspėjimą nekreipęs dėmesio.

     Ta proga profesorius primena, kad gruodžio 11 d. priimtoji nepriklausomybės paskelbimo formulė, sutinkanti su konvencijomis su Vokietija, buvusi priimta ne vien tiems 4 kairiesiems priešinantis, bet ir 4 kitiems, už balsuojant tik 12. Tarp tų 4 kairiųjų ir kitų 4 nekairiųjų skirtumas buvęs tik toks, kad jie nepasitraukę iš Tarybos, kaip padarė protestuodami 4 kairieji. Bet anie 4 likusieji Taryboje, nors pasidavę daugumos nutarimui, taip pat veikę, atkalbinėję kitus nuo anos formulės ir taip bendrų pastangų rezultate atsiradęs Vasario 16 Aktas.

     Baigdamas prof. Biržiška sako visa tai primenąs tam, "kad mes ir šiandien, kai vėl įvairiais būdais siekiame atstatyti Lietuvos nepriklausomybę, nebijotume eiti ir individualiais keliais, nesijaudintume ir nebijotume savo tarpe ginčų, priekaištų, kartais net labai skaudžių priekaištų, ir šiaip įvairių nesusipratimų.

     Yra jų šiandien, nemažiau jų buvo ir anuomet laimingai nepriklausomybę atstatant. Svarbiausia, kad šiokiais ar kitokiais keliais, bet visi siektume to paties vieno bendrojo ir didžiojo tikslo" (iš "Tėviškės Žiburių", 1958. III. 6).

Mykolas Biržiška — 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatoras, visuomeninkas, lietuvių literatūros istorikas. Nepailstamai veikęs dėl Lietuvos laisvės — daug: kartų už tai sėdėjęs kalėjime. Mirė prieš keletą metu.