SIMAS SUŽIEDĖLIS
KLAUSIMAS: Nemaža lietuvių išeivių yra nustoję vilties, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę. Rečiau pasitaiko teigiančių, kad nepriklausomybei atgauti dabar yra geresnės sąlygos negu XX-ojo amžiaus pradžioje. Jūsų nuomone, ar anuomet, ar dabar sąlygos yra palankesnės Lietuvai atgauti nepriklausomybę?
Kai lyginama dabartis su praeitimi, tai turima galvoje tie patys veiksniai, kurie kliudė ar padėjo Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Kliudė caristinės Rusijos okupacija, trukusi 120 metų ir užtrynusi Lietuvos vardą pasaulyje. Kliuvo istorinės Lenkijos pretenzijos į Lietuvos žemes ir palaidotos unijos kėlimas iš grabo. Grėsė imperialistinės Vokietijos galybė ir karinė okupacija su parengtais kolonizacijos planais. Drumstė iš dalies ir negausios lietuvių šviesuomenės suskilusi orientacija tarp Rytų ir Vakarų pasaulio. Vis tai buvo nepalankūs veiksniai. Iš palankiųjų tegalima buvo atsiremti dviem: išlikusiu tvirtai lietuvišku kaimu ir pasaulyje sustiprėjusiu demokratiniu judėjimu, palankiu tautų laisvam apsisprendimui. Kovojusieji už Lietuvos laisvę tuo daugiausia ir rėmėsi. Bet tai nebuvo lemiamas veiksnys, nes didžiosios valstybės, pripažindamos laisvo apsisprendimo principą, praktiškai lietuvių tautai nelabai norėjo pritaikyti. Lemiamu veiksniu buvo subyrėjimas abiejų imperijų — Rusijos ir Vokietijos, kurios supo Lietuvą. Jei bent viena po I pasaulinio karo būtų išlikusi nesukrėsta, Lietuva nebūtų atgavusi tokio laipsnio nepriklausomybės, kokią išsikovojo savo ginklu. Taigi, visas nepalankias sąlygas atsvėrė Vokietijos pralaimėjimas ir Rusijoje kilęs chaosas.
Kas galėtų būti pranašu ir pasakyti, kaip bus ateityje? Niekas nežino staigių istorinio vyksmo posūkių, nors sąlygos Lietuvai atgauti nepriklausomybę yra žymiai palankesnės. Lietuva nebėra užmirštas ir nežinomas kraštas pasaulyje, kaip buvo anksčiau. Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtis ir pačioje lietuvių tautoje ir pasaulyje lieka nebeužtrinamas ir daugeliu atžvilgių labai reikšmingas. Dabartinė sovietinė okupacija didžiųjų valstybių nepripažįstama. Lietuva tebėra ir respublika, kad ir socialistinė bei maskvinė. Lenkijos pretenzijos į Lietuvos žemes yra žymiai susilpnėjusios. Vokietijos veržimasis į Rytus yra palūžęs. Vienintelė grėsmė lietuvių tautai yra senasis Rusijos siekimas padaryti Baltijos rytinį krantą integraline savo valstybės dalimi, visomis priemonėmis mažinant lietuvių skaičių ir didinant rusų. Tam tikslui labai taikliai ir atkakliai panaudojama dabartinė sovietinė sistema ir ideologija. Tačiau ir tokioje grėsmėje netenka prarasti vilties, nes Rytų ir Vakarų pasaulio Įtampoje nėra dar pasiekta ir vargu kada bus pasiekta tokios pusiausvyros, kad padėtis prie Baltijos marių ilgam stabilizuotųsi. Čia yra pagrindas vilčiai, kuri turi būti palaikoma ir stiprinama kovos už Lietuvos laisvę be jokio atlydžio. Kas nekovoja, praranda ir geriausias sąlygas savo laisvei atgauti ir išlaikyti.
Simas Sužiedėlis, istoriniais raštais fiksavęs lietuvių tautos nueitą kelią, o kaipo mokytojas, profesorius ir visuomeninkas, pats skleidės tautą gaivinančius idealus. Vos 16-17 jaunuolis, veikė su partizanais užfrontėj prieš lenkus.