■ Lietuviai pasisako Detroite
Mūsų dėmesys šiuo metu ypač krypsta į Detroitą. Ir štai kodėl: jame vyksta arkivyskupijos sinodas, įgalinąs praktiškai kiekvienam katalikui pasisakyti religiniai visuomeniniais reikalais. Kadangi arkivyskupijoj yra dvi lietuvių parapijos, detroitiškiai lietuviai turi galimybės irgi pasisakyti tais klausimais — pirmiausia parapiniuose, paskui rajoniniuose, o galutinai — visos arkivyskupijos balsavimuose.
Vyt. Kutkaus spaudoj paskelbti lietuvių šv. Antano parapijos balsavimo daviniai parodo lietuvių nuotaikas tiek dėl bažnytinių permainų, tiek dėl tautiškumo Bažnyčioje (tiesa, pažymėtina, kad balsavo ne vien lietuviai, bet ir tai parapijai priklausantys amerikiečiai).
Pastebimas noras demokratiškesnės bažnytinės santvarkos: 165 balsavo už teisę kunigams ir vienuoliams nominuoti vyskupą vyskupijoj (65 prieš); 131 — už teisę parapiečiams kas penkmetį rinkti kleboną (98 prieš).
Aiškiai jaučiamas stiprus noras, kad lietuviams ir kitom tautinėm mažumom būtų garantuotas religinis aptarnavimas tautiniu pagrindu: 109 balsavo už vyskupijos įsteigimą JAV lietuviams katalikams (27 prieš); 103 — už tai, kad JAV vyskupų konferencijoje vienas vyskupas pasiimtų koordinuoti tautines parapijas (25 prieš); 106 — už referentą tautinių parapijų reikalams arkivyskupijos kanceliarijoje (22 prieš); 209 — už lygų traktavimą egzilų kunigų, taip kaip ir vietinių (25 prieš); 156 — už teisę parapiečiams tautinėse parapijose nubalsuoti, kiek ir kurios Mišios bus laikomos tautine kalba (47 prieš); 114 — už tai, kad tautinės parapijos būtų aprūpintos ne tik tos tautos kalbą gerai mokančiais, bet ir jos žmonių dvasią bei reikalus suprantančiais kunigais (22 prieš).
Kitais klausimais: 146 — už teisę kunigams laisvai apsispręsti vesti ar ne (80 prieš); 85 — už teisę vedusiems žmonėms apsispręsti dėl "vedybinės meilės išreiškimo būdų ir metodų" (31 prieš); 151 — prie aktyvesnį moterų vaidmenį liturgijoje, pvz patarnauti Mišioms ar būti diakone (80 už 124 — prieš tai, kad būtų persvarstyti kanonų įstatymai, leidžiantys tik vyrams priimti šventimus (87 už).
Spaudoj rašoma, kad "balsavimuose dalyvavo tik vidutinis skaičius parapiečių. Kadangi sąlygos, rodos, buvo tikrai palankios, o tautinis bei religinis reikalas svarbus, balsavime turėjo dalyvauti visi, kas tik galėjo.
Antra vertus, sveikintinas Vyt. Kutka už informavimą lietuvių visuomenės, o taip pat kiti lietuviai atstovai už aktyvų dalyvavimą rajoniniuose susirinkimuose, kurie aptars tolimesnį siūlymų likimą (žr. Darbininką, II. 13).
■ Blaivūs patarimai
Plačiai pranašaujama, kad ateinančią vasarą JAV bus dar didesnių rasinių riaušių, negu kad buvo pernai. Pasigirsta ne maža blaivių patarimų, kaip pvz. protestantų leidžiamame dvisavaitiniame Christianity Today (II. 16): 1) nuoskaudos, teisėtai sukeliančios negruose nepasitenkinimą, turi būti kuo greičiau atitaisytos; 2) visi piliečiai turi patikrinti savo laikyseną kitų rasių atžvilgiu ir sąmoningai stengtis išsilaisvinti iš rasinės neapykantos; 3) negrai turi galutinai atmesti neapykanton ir smurtui kurstančius vadus ir vietoj to stengtis gerinti savo padėtį demokratiniais keliais.
■ Palaikyti ryšius
Christianity Today žurnalas, kaip ir JAV vyskupai, skatina baltuosius užmegzti tampresnius ryšius su negrais, ypač vadovaujančiais, kurie siekia kultūringais būdais pagerinti negrų padėtį (juk ir pačių negrų tarpe yra neapykantai ir smurtui nepritariančiųjų).
Kai kam ši mintis gali atrodyti kiek keistoka, bet mums atrodo, kad būtų naudinga su tokiais kultūringais ir įtakingais vadais užmegzti ryšį didesnių miestų lietuvių visuomenės vadovams, kaip Čikagos, Clevelando, Detroito. Tokių ryšių palaikymas dabarty ir ateity gali praversti.
■ Ateitis kabinasi už praeities
Atviraminčio jugoslavų kardinolo Seper paskyrimą vadovauti Romos kurijos komisijai doktrinos reikalams vietoj senojo kardinolo Otavianio nemaža kas laikė "staigiu posūkiu". Komentavome: "Ateitis parodys" (žr. "L. L.", sausio, 3 psl.).
Netrukus po to popiežius Paulius VI penkiems seniesiems atstatytiems kurijos komisijų vedėjams — jų tarpe ir kard. Otavianiui — suteikė praefectus emeritus (garbės pirmininko) titulą, su teise pirmininkauti komisijai, jei nuolatinis pirmininkas negalėtų.
Ateitis, tapusi dabartimi, kabinasi šiek tiek už praeities.
■ Nebažnytiniais reikalais
JAV katalikų spaudoj pastebimas didėjantis susidomėjimas "nebažnytiniais reikalais". Pavyzdžiui, 1966 m. daugiausiai buvo rašoma apie pasninko panaikinimą, o 1967 m. — apie bažnyčių (ne vien katalikų) įsitraukimą į Vietnamo karo reikalų sprendimą.
■ Protestas Sovietų Sąjungoj
Sovietų valdžia, "už išdavimą" (religiniai visuomeninėmis idėjomis) neteisingai nuteisusi keturius jaunus intelektualus 8-15 m. sunkiųjų darbų stovyklon, susilaukė netikėtai drąsaus protesto iš pasipiktinusių Rusijos rašytojų, mokslininkų bei profesorių viešais pareiškimais spaudoj, peticijom su parašais ir net laiškais pačiam Sovietų Aukščiausiajam Teismui ir Politbiurui. Reikalaujama viešo ir teisingo sprendimo.
Kritiškas momentas. Pavaldiniams — o ypač intelektualams — subruzdus, diktatūrinei valdžiai tėra dvi išeitys: arba nusileisti, arba numalšinti. Nusileidus, būtų atvertas kelias dar didesnei laisvei; viešai numalšinus, protestas dar labiau imtų reikštis pogrindy.
■ Tarpusavė dvasia užmokant
"Tikrai pajuntama tarpusavė dvasia, kai imama kartu užmokėti" — pareiškė Pasaulinės Bažnyčių Tarybos (WCC) general, sekr. dr. Eugene C. Blake, prisimindamas jog politinių mokslų specialistui George H. Dunne, S. J., mokoma alga tiek iš Popiežiškos Komisijos Teisingumo ir Taikos Reikalams, tiek iš Pasaulinės Bažnyčių Tarybos už organizavimą ekumeninio suvažiavimo pasauliniam bendradarbiavimui ir ekumeniniam vystymui.
Šis projektas bendrai siekti tautų gerovės bei taikos yra laikomas pačiu didžiausiu šiuometiniu ekumeniniu darbu.
■ “Maro” pelnas
Nors šaltai viską apskaičiuojąs protas linguoja galvą į šalis dėl Čikagoje įvykusio JAV ir Kanados Lietuvių Kultūros Kongreso padaryto 6,000 dolerių nustolio, tačiau nepamirštinas ir sunkiai įkainuojamas brangiai atsėjusio D. Lapinsko "Maro" pastatymo vertybinis "pelnas" — ne vien teigiamas amerikiečių spaudos įvertinimas, bet ir mūsų jaunime atkutęs pasididžiavimas lietuvių išeivių avangardine kūryba.
■ Olandų katekizmas
Vatikano paskirtoji kardinolų komisija olandų Naujajame Katekizme erezijų nei klaidų nerado. Pageidavo tik kai kurias vietas pataisyti.
Pasitarimas tarp kardinolų komisijos ir katekizmo paruošusiųjų teologų atstovo nutruko. Atstovas po to viešai pareiškė, kad tos komisijos nariai nori katekizmui primesti savo nuomones.
Olandų Naujajasis Katekizmas Šv. Tomo Akviniečio Knygų Bendrovės buvo atrinktas geriausia 1967 m. JAV religine knyga. (Sekančiame "L. L." numeryje bus spausdinama tos knygos plati recenzija).