ANKETA APIE BENDRAVIMĄ
Laiškai Lietuviams 1967 m. gruodžio mėn. numeryje paskelbė anketą apie bendravimą su tautiečiais okupuotoj Lietuvoj... Įdomu, kokia į šiuos klausimus bus reakcija? Tačiau, jeigu redakcija bus sąžininga ir dės įvairius pasisakymus, mūsų žurnalistiniame fronte bus jau didelis šuolis į priekį. Iki šiol pas mus daug kas plačia burna kalbėjo apie spaudos laisvę, tačiau tokią laisvę kaip tik patys gniaužė. Laiškai Lietuviams gal prisidės prie Vienybės savo ieškojimuose ir laisvo pasisakymo plėtojime.
Vienybė, I. 19
Siekiant spaudos laisvės nėra prasmės "prisidėti" prie Vienybės "ieškojimų", kurie ribojasi vienu "Vienybės" laikraščio tikslu — skleisti koegzistencijos mintį lietuvių išeivių tarpe.
Ar Vienybė skelbtų tokią anketą, kurios atsakymai būtų nenaudingi josios varomai koegzistencijos minčiai? Vargiai— sprendžiant pagal ligšiolinę Vienybės kryptį ir pasigendant joje laisvų diskusijų už ir prieš. Tuo tarpu "L. L." buvome pasiryžę nuo pat pradžios objektyviai pateikti anketos davinius, ar dauguma pasisakytų už, ar prieš.
— Red.
ŽIEDAI ŠIUKŠLIŲ DĖŽĖJ
Jau kuris laikas, kaip “L. L.” smarkiai pakrypo blogojon pusėn. Dedate tokias iliustracijas, kurios sukelia pasišlykštėjimą. Jūs nesigailite vietos tokiems straipsniams, pavyzdžiui, Peter K. Beach “Menas reklamavime”.
J. Grybauskas, Čikaga
Kodėl jūs žurnalą puošiate tokiomis žiauriomis nuotraukomis: užkampių garbage(?), vieniša nykia tamsuma, palinkusiais stulpais, smooching (?) valkatomis, beatnikais — vien tik depresija.
O. D., Cleveland
Ar nepastebėjote šiukšlių dėžėj žiedų, tamsumoj šviesos ir valkatose žmogiško žvilgsnio? Šiais— ir gal visais laikais — to labiausia reikia pastebėti, kad apimtų ne depresija, bet optimizmas, viltis ir atjautimas. — Red.
Iš “Laiškų Lietuviams” kartais norėtųsi ištisus straipsnius ar anketas perspausdinti. Su gydytojais pasikalbėjimas — klasiškas.
J. Čiuberkis, Cleveland ("Dirvos" redaktorius)
1968 PIRMASIS NUMERIS
Žurnalo naujų metų pirmasis numeris truputį kitoniškas. Bet tik gerąja prasme. Pasikeitė viršelio spalva ir kompozicija. Išorinė žurnalo išvaizda tapo kur kas šiltesnė ir įvairesnė. Vidaus puslapių atspalviai ir popierio rūšis yra net trejopi. Šitai taipgi labai pagyvina visą leidinio estetinį įspūdį...
Redakcija labai gerai elgiasi, nevengdama pačių jaunųjų grožinės plunksnos. Šį kartą Indrės Damušytės poezija “Miestas ir žmogus” toli gražu žurnale nėra tuščia vieta, o atvirkščiai, posmai mintimi ir išraiška naujos poezijos ieškantį patraukia, ypač kai poezijai skirti puslapiai sukomponuojami ne atsitiktinai, bet papuošiami ir atitinkama iliustracija, šį kartą Z. Sodeiklenės piešiniu. Labai objektyvus ir vaizdus žvilgsnis į katalikybės šiandieninę situaciją įvairiuose kraštuose sutelktas “Krikščionijos” skyriuje. Šį kartą taipgi maloni naujiena — humoro skyrius “Šypsantis”, kur jau iš karto linksmai nuteikia dr. S. Aliūno posmai.
Draugas, III, 2