Spausdinti

ŠEIMA

Lietuvių kalba vysto smegenis

     Vaiko fizinį ir protini vystymąsi galima sulėtint ar net sustabdyt neduodant jam tinkamo maisto. Tačiau vaiko protiniam vystymuisi sulėtint užtenka neduot vaikui tinkamos aplinkos, rašo Donald J. Stedman, Švietimo gerinimų projektų vedėjas Duke Universitete, (žr. “Scientific American” 1967 gruodis, 50 psl.). Tinkama aplinka ypač svarbi tarp 12 iki 36 mėn., kada jaunas žmogus sparčiai mokosi kalbos (ar kalbų), rūšiuoti ir suprasti vis daugėjančius įspūdžius.

     Kokio pobūdžio aplinka turėtų būti, galima spręsti iš tyrinėjimų su žiurkėmis. Psichologas David Krech iš Kalifornijos universiteto (Berkeley), sumini visą eilę tyrinėjimų, kurie patvirtina turtingos aplinkos didelę svarbą vaikams. Pavyzdžiui, paimamos dvi grupės žiurkių (kad grupės kuo mažiausiai skirtųsi, jos sudaromos iš dvynukų). Vienoms žiurkėms narve įtaisoma visokiausių sūpynių, ratų, kopėtėlių; jos kasdien pusvalandžiui išleidžiamos laisvai pabėgioti, jos mokomos ir už išmoktas pamokas apdovanojamos cukraus gabaliukais. Kitos žiurkės laikomos kiekviena atskiram narve. Narvelis nedaug apšviestas, viešpatauja tyla, prižiūrėtojas jų neliečia. Maistas visoms žiurkėms geras, vienodas — ir jo kiek nori. Po 80 dienų visoms žiurkėms išimami smegenys. Pirmųjų žiurkių smegenys daug sunkesni už antrųjų, jų kraujo indai didesni, cheminė sudėtis kitokia. Tyrinėtojų išvada yra (prileidžiant, kad žiurkių ir žmonių smegenys panašūs), kad vaikui ar bendrai žmogui, neužtenka būti gerai maitinamu ir viskuo aprūpintu, jei nori, kad jis būtų protiniai pajėgus. Reikia visokeriopai stimuliuojančios aplinkos.

    Statistikos rodo, kad visokio amžiaus vaikai (leiskim suaugusiems džiovint smegenis pagal savo nuožiūrą) daug laiko praleidžia prie televizijos. Tėvai, kurie į tai yra numoję ranka, tegul pagalvoję paklausia savęs, ar toks laiko praleidimas nepanašus į antrųjų žiurkių ramų, šiltą, sotų gyvenimą apytamsiam narve? Visai jau nekreipiant dėmesio į programų turini, vien pats žiūrėjimas silpnina smegenų pajėgumą.

    Tačiau lietuviškų šeimų vaikai kai kuriais atžvilgiais laimingesni už savo bendraamžius, kurie gyvena tik vienoj kultūroj. Mūsiškiai akstinami įvairiomis išvykomis, stovyklomis, parengimais ir kt. Ypač daug naudos iš dviejų kalbų mokėjimo. Tokios nuomonės yra pasaulinio garso smegenų chirurgas dr. Wilder Penfield, ilgametis McGill universiteto Montrealy Neurologijos Instituto direktorius, (apie daugiakalbingumą jis yra rašęs “Atlantic” žurnalo liepos numery, 1964, 77-81 psl. “The Uncommitted Cortex” str.). Kalbos išmokimas ir jos vartojimas reiškia labai sudėtingą smegenų naudojimą. Kas išmoksta kalbėti keliomis kalbomis, savo smegenis išmankština ir padaro pajėgesnius bet kam, sakykim, matematikai. Taigi, atrodo, kad susipratę lietuviai savo vaikuose išvysto ne vien “lietuviškumą”, bet ir pajėgesnius smegenis. Kas gali teikti, kad iš “lietuviškumo” duonos nevalgysi? Gal kaip tik net baltesnę.    

Parengė Elona Vaišnienė

Elona Marijošiūtė-Vaišnienė, gavusi doktoratą iš prancūzu kalbos ir literatūros, moko lituanistinėje mokykloje New Haven, Conn.