Kai niekas nevadovauja

    "Po ketvirčio šimtmečio lietuviškoji išeivija pradeda jausti emigracinius smūgius, ypač tose srityse, kurios lengviau pažeidžiamos. Lengviausiai pažeidžiama religinė sritis, nes joje yra mažiausiai vadovavimo, telkiančio turimas jėgas... Tragiškiausia yra tai, kad nė nebandome sudaryti tokio autoriteto net esamų galimybių ribose... Tokioje būklėje, kurioje niekas nevadovauja, belieka tenkintis paminklų statymu, kol dar yra kas stato" (Pr. G., Tėviškės Žiburiai, I. 18).

JAV lietuvių katalikų rūpesčiai

    "... labai karti tiesa daugeliui naujųjų ateivių: radę lietuvių parapijas seniau atvykusių įkurtas, nebranginame jų taip kaip tie, kurie jas kūrė. Tačiau iš antros pusės reikia taip pat atvirai pasakyti: tikrai savų parapijų nėra be tikrai savų kunigų, kurie nesigėdytų lietuvybės, bet ją brangintų. Ir šiame krašte gimusieji kunigai, jau perėmę į savo rankas beveik visas lietuvių parapijas, privalo įsisąmoninti, kad likdami nuošaliai nuo lietuviškos bendruomenės, negalės tinkamai vykdyti nė krikščioniškojo apaštalavimo... Gi pasauliečiams katalikams, jei jie nenori desperatiškai rankų nuleisti, yra imperatyvu sudaryti specialų organą jų balsui reikšti ir jiems autoritetingai atstovauti" (Aidai, vasaris).

Įleido uraganą

    "Popiežius Jonas atidarė langą įleisti šviežio oro. Jis įleido uraganą. Susidomėjęs katalikas kartais pasijunta ne tik vos beprilaikąs savo kepurę, bet net vos belaikąs savo galvą. Ta patirtis gali būti naudinga, su sąlyga, kad jis nepraras savo galvos. Audra aprims, ir vėl girdėsis Bažnyčios balsas..."

    Reikia persvarstyti Bažnyčios prigimtį. Bet "persvarstyti — tai reiškia, kad jau buvo svarstoma, nes, kas pirmiau negalvojo, tas nė pergalvoti negali. Betgi daugelis mūsų dar nė nepagalvojo apie tuos svarbius dalykus. Dėl to gal ir reikėjo uragano" (Frank Sheed, Londono Catholic Herald).

Konfliktas nepasitarus

    "Rochester, N. Y., vyskupas Fulton J. Sheen pranešė, kad jis atiduoda vieną bažnyčią ir jos žemę federalinei JAV vyriausybei su tikslu, kad bažnyčios vietoje būtų pastatyta butai neturtingiems miesto gyventojams. Bažnyčia pastatyta pusantro akro plote Rochester miesto rajone, kuriame dabar gyvena daugiausia negrai ir Puerto Rico imigrantai. Ši miesto dalis buvo paliesta rasinių riaušių 1964 ir 1967 metais. Atrodo, kad pačios Šv. Brigitos parapijos žmonės yra gan šalti vyskupo planui: "Mūsų telefonas nesustojo skambėjęs po vyskupo pranešimo", sako kun. David Heinsler, kuris yra vikaras parapijoje. "Skambinantieji be išimties nepritarė vyskupui. Mes žadame susitikti vyskupą ir pažiūrėti jo reakcijos į viešąją nuomonę. Mes stipriai jaučiame, kad jis daro klaidą. Mes norėtume, kad jis čia atvyktų ir savo žygį išaiškintų žmonėms" (Herald Tribune, III. 2-3).

Gedimino laiškai

    "Tokia antrašte Lietuvoje prieš metus pasirodė knyga, kuri domina ne tik mūsų praeities tyrinėtojus, bet ir kiekvieną lietuvį, kuriam brangi savoji tauta, jos žmonės, jos valdovai, nors jie būtų gyvenę ir prieš daug šimtmečių... tai kruopštus, dailus ir, galima sakyti, išradingai originalus istorinių šaltinių leidinys... Naujojo leidinio didžiausioji vertė yra ta, kad čia pirmą kartą duodamas lietuviškas visų minėtųjų dokumentų vertimas.

    ...Atrodo, kad... reikėjo kai ką tobuliau atlikti... ne vienas istorikas čia veltui ieškos geram visų dalykų supratimui svarbaus popiežiaus Jono XXII dar 1317 Gediminui siųsto laiško, kuriuo kviečia Lietuvos valdovą priimti krikštą...; veltui norės surasti to paties popiežiaus 1324 per pasiuntinius Gediminui siųsto tikėjimo išpažinimo formulę...

    Antras dar svarbesnis trūkumas — tai nemoksliškas originalaus teksto parinkimas...

    Naujoji lietuvių karta, gavusi vienašališką, ne savo tautos interesams, bet svetimųjų naudai palenktą išsilavinimą, nebegali nei gilintis (nes jai trūksta paprasčiausių priemonių), nei kaip reikia suprasti bei objektyviai vertinti Lietuvos praeities... Tikriausiai ne savo noru nuo 1945 visai "nutilo" — neskelbia straipsnių, nespausdina knygų — kun. dr. J. Stakauskas, dar prieš karą pasireiškęs kaip vienas iš gabiųjų ir moksliniam darbui pilnai pasiruošusių Lietuvos istorikų, kuris kaip tik tyrinėjo Mindaugo ir Gedimino laikų Lietuvos istoriją. Tokių kaip jis būtų dar ne vienas, bet jie kunigai arba bent ne komunistų partijos nariai, ir todėl turi tylėti... Sąlygos tikram mokslui ir dvasinei kultūrai klestėti, kaip matome, tikrai sunkios. Jos paaiškina ir tuos trūkumus, kuriuos teko pastebėti. (P. Rabikauskas, Aidai, vasaris).

Kodėl amerikiečiai ėmė taupyti

    "Ekonomai nesupranta, kas atsitiko — JAV žmonės pradėjo daugiau taupyti. Praėjusiais 1967 m. bankų knygutėse buvo 39 bilijonai dolerių santaupų — net 30% daugiau, negu liepos mėnesį 1966 m. Praeitais metais santaupos sudarė net 7.1% įplaukų paskirstyme (normalus metinis nuošimtis JAV yra 5.5%). Dar nuostabiau, taupymo rodiklis pakilo iki 7.5% paskutiniais trimis 1967 m. mėnesiais, kai bankininkai ir ekonomai tikėjosi, kad taupymas staigiai kris.

    Ekspertai nežino, kodėl vartotojai nutarė daugiau taupyti. Ekonomas Nakagama pastebi, kad... iš vartotojo penkių dolerių jau vienas doleris yra naudojamas skoloms (pirkiniams — įskaitant namus) išmokėti.

    Kiti ekonomai randa, kad rinkoje po spalvotos televizijos nėra atsiradę produktų, kurie pagautų liaudies vaizduotę. Galimas dalykas, kad daug žmonių yra pasiekę patogaus turto lygį, kaip Houstono fotografas, kuris sako: "Ką, po velnių, aš turėčiau dar pirkti? Turiu jau du automobilius, spalvotą televiziją, stereo aparatą, šešias kameras ir du magnetinius rekorderius..."

    Rinkos tyrinėtojų nuomone, didelis motyvas taupymui yra neramus žvilgsnis į ateitį. Gali būti, kad tai paaiškina ir šią JAV nuo 1953 metų nematytą taupymo bangą"

(Newsweek, II. 26).

Pomėgis skaityti

    "Mano vienintelis pomėgis yra skaityti. Kasdien skaitau 10 laikraščių: galima sakyti, ištisai viską. Tada vakare nuo pusės dešimtos iki pusės dvyliktos, skaitau šių laikų romanus. Rugpiūčio mėnesio atostogose skaitau savo rimčiausią lektūrą" (Vittorio Veronese, buv. UNESCO direktorius, Banco di Roma prezidentas, kelių komisijų narys po II Vatikano susirinkimo, 7 vaikų tėvas; US Catholic, vasaris).

Amžinai čia negyvensim

    Pavykus perkelt gyvą širdį iš vieno kūno į kitą, pradėjo atrodyti, kad žmogus tikrai gyvens be galo, pakeisdamas tai vieną, tai kitą susidėvėjusį organą. Tačiau, pasirodo, kad taip nebus. Žmogaus kūno ląstelės gali daugintis tik tam tikrą skaičių kartų. Ląstelėms nustojus daugintis, žmogus miršta. Per daugelį bandymų paaiškėjo, jog ląstelės dauginasi maždaug 50 kartų, kas, žmogiškais metais matuojant, reikštų — apie 80 metų. Modernioji medicina pajėgs įgalinti daugiau žmonių išgyventi pilną savo gyvenimą, bet jį pratęsti — ne jos galioj (Scientific American, kovo mėn.; emv).

Du teisingumo standartai

    Neseniai įvykę skandalai Cook County kalėjime Čikagoj vėl parodo, kad JAV daugelyje vietovių, jei ne beveik visur, galioja du teisingumo standartai: vienas žmonėms, kurie turi pinigų, kitas tiems, kurie jų neturi (US Catholic, vasaris).

Vienatvė iš meilės

    Marriagežurnalo kovo numeryje, svarstant klausimą, ar kunigams leisti vesti, ar ne, tarp kitko taip pasisakoma:

    "Visuomet bus tokių, kurie dėl daugelio priežasčių jaus, kad jų meilė kitam ar kitiems gali būti geriausiai išreikšta vienatvės pasirinkimo keliu; tiksliau — visišku atsidavimu savo pašaukimui. Ir jie, būdami laisvi, bet pasirinkę vienatvę iš meilės Bažnyčiai ir jos žmonėms, bus tikrieji Dievo karalystės liudininkai. Jų kilnumas bus įkvėpimas, ypač kenčiantiems".

Ar verta pasilikti

    Karts nuo karto atsiranda stiprių asmenybių, bandančių eiti prieš srovę. Vienam rajonui Čikagos pietiniam pakrašty atitenkant negrams, viena baltųjų pora su dešimčia vaikų nutarė neišsikelti. Po 6-7 metų tų vaikų motina viename straipsnyje (Chicago Daily News, III. 9) išreiškė savo abejones, ar buvo verta neišsikelti ir ar tebėra prasmės, patiriant jiems negrų rodomą neapykantą ir padažnėjusius plėšikavimus, bepasilikti.