JAUNYSTĖ

Bręstančiame amžiuje Bažnyčiai keistis yra gyventi.

Putnamo bendrabučio moksleivės pasisako, ką jos galvoja apie šių laikų dvasią bei permainas Bažnyčioje.

MŪSŲ AMŽIUS

Mūsų amžius yra pavadintas įvairiausiais vardais, iš kurių, mano manymu, tinkamiausias yra bręstantis amžius. Visam pasauly kasdien vyksta visokiausių susirinkimų, pasipriešinimų ir protestų. Žmonija kažko šaukiasi ir ieško. Kaip klaidžiojantis jaunuolis, viduje draskosi ir sielvartauja. Neatsilikusi ir Bažnyčia. Bet ji pakilo, ir jos balse pasigirdo naujas aidas — vienybė.

Eglė Motiejūnaitė, 17 m.

Pasaulis šiais laikais yra labai susimaišęs. Žmonės vis ieško savęs ir savo Dievo.

Kristina Šipailaitė, 17 m.

MES, JAUNIMAS

Suaugę mano, kad jaunimas tolsta nuo Dievo arba jau visai yra jį praradęs. Man taip neatrodo. Pripažįstu, kad mes gal nesame tokie pamaldūs, kaip jie tikėjosi. Bet mes aiškiai suprantame, kas vyksta Bažnyčioje. Ir tarp mūsų vyksta gyvos diskusijos apie jos veiklą bei nuostatus. Diskutuojam, nes turim daug abejonių ir norim išsiaiškinti.

Birutė Venclovaitė, 14 m.

Atnaujinta Bažnyčia turės gauti daug pagalbos iš savo žmonių. Mes, jaunimas, priimame ir suprantame Bažnyčios pakeitimus. Savo meilę Dievui išreiškiame įvairiais būdais, kaip tik galime geriausiai išreikšti. Prie Mišių pritaikome savo muziką, mintis, jausmus, gyvenimą.

Kristina Šipailaitė, 17 m.

PERMAINOS BAŽNYČIOJE

Kažkur skaičiau, kad “keistis yra gyventi”. O ką tai reiškia? Jeigu mūsų gyvenime kas nors gali būti pagerinta, tai mes ir turėtume pagerinti. Pakeitimai turi paliesti visą gyvenimą. Tai darydami, mes išmokstam geriau gyventi. Aš tikrai džiaugiuosi, kad mano religija yra gyva... Mūsų Bažnyčia rūpinasi mumis.

Marija Šataitė, 17 m.

Pirmiausia žmogus turi suprasti, kad, kai Dievas sukūrė visus įstatymus, jis sukūrė pagal anų dienų papročius, o ne pagal mus. Todėl yra pats logiškiausias dalykas, kad Bažnyčia daug ką pakeistų, kad mes galėtume giliau tikėti ir šį tobulą gyvenimą sekti. Dabartinės reformos yra ir dinamiškos ir reikalingos.

Vida Petrutė, 17 m.

Per penkerius metus daug kas pasikeitė. Mišiose įvesta gimtoji kalba. Kunigas priartėjo prie žmonių. Mišios labiau paaiškėjo ir man pasidarė reikšmingos. Ir todėl dabar arčiau prie širdies mūsų religija.

Man daugiausia patiko naujai sutvarkytos Mišios, kuriose dalyvavome Šv. Kryžiaus kolegijoje, Worcester, Mass. Mišios buvo palydimos gitarų muzika ir labai įdomiai suorganizuotos. Po prefacijos visi apsupa altorių ir susijungia Dievo aukoje.

Rūta Augiūtė, 15 m.

Aš manau, jog yra labai gera idėja, kad popiežius Paulius važinėja po visą pasaulį ir stengiasi visam pasauliui užtikrinti taiką.

Liolita Burokaitė, 15 m.

Eidama į Mišias, dabar neturiu progos miegoti ar svajoti apie kitus reikalus. Ne vien tik, kad negaliu, bet ir nenoriu. Yra įdomu man asmeniškai ir noriu dalintis su kitais. Dabar jaučiu, kad kartu su kunigu garbinu Dievą ir jam aukoju... Ne taip, kaip anksčiau, kada tebuvau žmogus, kuris stebi švenčių programą salėje. Kai esu lietuvių bendruomenėje, tada jaučiuos arčiausiai prie Dievo, nes mano tautiečiai yra su manim. Mišios su gitarom ir jaunimo melodijų giesmėmis padeda.

Audra Čeponytė, 17 m.

Bažnyčia man dabar daugiau reiškia negu anks-

Liolita Burokaitė, 15 m.

Tada
Nesupratau.
Nežinojau.
Nesusimąsčiau.
Užsidariau.
Nežinojau, kaip mylėt...
Buvau liūdna.

Atsitiko!
Žmonės klausinėjo.
Kalbėjo, galvojo.
Išreiškė savo nuomones.
Širdys atsidarė,
Sužinojo, atnaujino,
Vienybei susijungė.

Dabar
Suprantu.
Žinau,
Susimąstau.
Atsidarau.
Žinau, kaip mylėti...
Ir myliu.

Kristina Butvydaitė, 14 m.