LAIMA ŠVĖGŽDAITĖ
VAIDINIMAS
Gyvenimą suvaidinti reikia genijaus!
Ant pasaulio scenos
Aktoriai griuvinėja,
Artistės žiovauja,
Muzikantai dykinėja ar triukšmauja,
O visi kiti
Sustoja i ratelį,
Kurio vidury
Tu esi.
Vaidinimą pastatyti reikia talento—
Nes didžioje auditorijoje
Blankios minos pergrimuotos
Ir pozos neišdirbtos,
O neaiškaus teksto dirbtinumas
Rodo, kad veidai visi kieti
Ir kad stoja skubiai į rateli,
Kurio vidury— tu viešas marionetei
— Dar esi!
Kasdieniniam pasirodymui reikia ryžto—
Nes visi lipa atskirus laiptelius,
Skaito brangiais atskirus daiktelius.
Ir žvaigždutės temsta, krinta,
Dingsta scenos vaizdas iš akių.
Greitai baigiasi komedija,
Kurios vidury dar tu esi,
Ir ploja pajacai
Tik vieni.
AUGUSTINAS TIJŪNĖLIS
PALAIMINIMAS
Ūžianti ranka šviesos
spinduliais smeigia
užtemimą tiesos,
dulksmeliu veikia,
daigeliams teikia jėgos
išsivynioti, išsiskleisti, išsiskėtoti.
APVAIZDA
Apkabinta našlaitėlė vėjo
spinduliais skaisčiai papuošta
rasos atgaivinta linguoja,
niūniuoja:
Jis myli mane.
KĘSTUTIS GAIDŽIŪNAS
TIK
Laikas yra tik:
saulė tekėjo kasdien, aušroje— ryte.
Kartais sidabrinė, debesų kalne;
lašanti auksu vieną rytą jūroje;
kartą prasiskverbusi pro nepaliestą dangą;
ir, gal būt, dar vieną kartą, supanti kalnus.
Ji tekėjo per laukus, ir jūras, ir dangų,
ir kalnus
kasdien, kur mes buvome,
ir vėl tekės, kur mes nebūsime,
nes laikas yra tik:
saulė tekėjo kasdien, aušroje— ryte.
Ir mes ją matėm kartą ar du
kaip kažką puikų, nepažįstamą.
MIRGA PAKALNIŠKYTĖ
* * *
Saulė nesirodo laikraštiniam danguj.
Įsispyrus į šliures, pro kurių šonus
letenų iškrypę kaulai kyšo.
Ji susitaiso plieninius plaukus ir patikrina,
ar pirmadienis,
ar antradienis.
Saulė nesirodo laikraštiniam danguj
Ir jos letenų kaulai gelia.
Kalendoriuj motina žindo vaiką.
Ant eglutės kabo veidrodiniai pasauliai.
Ji gyvena virtuvėj, kur
Jos plieninė galva
Pro šarmą nemato laikraštinio dangaus.