Kiekvienas žmogus yra savo sielos ganytojas. Taipgi jis yra įjungtas į bendruomenę. Joje jis naudojasi kitų pastangomis bei gėrybėmis ir tuo pačiu yra įpareigotas rūpintis artimųjų reikalais, ypač tų, kurie alksta ir trokšta teisybės.
Katalikiškoji spauda yra viena galingiausių priemonių patarnauti artimui, formuojant jo charakterį, jam teikiant žinias bei puoselėjant lietuvišką kultūrą.
Prel. Pranciškus Juras, Lawrence, Mass.
Nuoširdžiai dėkojame dideliam lietuvių spaudos rėmėjui prel. Pranciškui Jurui, parėmusiam šio "Laiškų Lietuviams" numerio išleidimą 200 dolerių auka. — Red.
Džiugu, kad “Laiškai Lietuviams” išsilaiko vis dar pakiliame lygyje, net tai šen, tai ten šviežiai patobulėdami. Kas mėnesi žurnalo nekantriai lauki, o susilaukęs ir pradėjęs skaityti, negali atidėti kitam kartui — nori baigti vienu prisėdimu.
Draugas, V. 18
TRUMPI PASISAKYMAI
Po Gailiūnienės “bombos” (kovo nr., 92 psl.) labai pagyvėjo “Laiškų Lietuviams” skaitymas... Vėl ieškom sensacingų minčių, kad krautuvėj ar prie mokyklos pasipeštumėm. Tik žodžiais... Vedamosios mintys apie kūrimą (balandžio nr., 133-134 psl.) itin prasmingos. Tik prie kūrimo man susipynė kun. A. Kezio nuotraukos ir M. Asturias mintys. Čia tai kūryba, kuri žmogų kelia ir stiprina.
Labai taiklus komentaras apie olandus; geras — apie kapinių administratorius (balandžio nr., 134-135 psl.)... Patiko J. Toliušio straipsnis (143 psl.) — gal dėl to, kad turi gerą žodį senajai, ekstramistinei “Ateičiai”.
ATITAISYMAS
“L. L.” 1968 m. balandžio nr., 161 psl., str. “Asmenybė ir jos negalavimai”, II stulpelio, 1 paragrafo, 4 sakinio vietoj turi būti: “Normalus žmogus siekia savo veiksmais kurio pozityvaus tikslo, kad jį pasiekęs turėtų malonumo ar naudos. Šie, priešingai, tuo tesiekia pašalinti iš vidaus plaukiantį nemalonumo, tam tikra prasme, skausmo jausmą”.