Spausdinti

Pas mus, lietuvius

Renkant vadovybę, žvelgti į ateiti:šios dienos įspūdžiais vadovaujantis ir turima medžiaga naudojantis gauni įspūdi, kad ar nebus tik vėl akcentuojamas atstovų pasižmonėjimas, o tolimesnė PLB ateitis užkraunama ant būsimosios valdybos pečių... dar vis jaučiama spraga, kurią užkišti turėtų žmonės su aiškesne ateities vizija, su konkretesniais planais ateičiai... Būtų gerai, kad nebūtų laukiama naujos valdybos deklaracijos, o pats Seimas išsiskirtų iš kitų panašių seimų iniciatyva, iškeldamas tokius pagrindinius uždavinius, kurie turėtų paliekamos vertės ilgesniam laikui. Tie uždaviniai gal padėtų apjungti platesnius visuomenės sluogsnius darbui ir talkai, o ne skaldymuisi ir niurnėjimui” (“Dirva”, birželio 12).

Bendraujant su kitais baltiečiais:“... pirmą kartą Toronte rengiama baltiečlų savaitė... Programon įrašyta jaunimo konferencija, meno paroda, tautodailės paroda, koncertas, politinė konferencija. Tai galima sakyti baltiečių kultūros savaitė su visuomeniniu atspalviu. Laikas jai parinktas birželio mėnesi, kai mūsų mintyse atgyja nelaimingieji masiniai sibiriniai išvežimai... tradicinis birželinių įvykių minėjimas pasukamas nauja vaga, būtent, didesnės tarpusavės jungties linkme. (“Tėviškės Žiburiai”, birželio 6).

Ieškant vietas gyvenamuos kraštuos:“...jei protarpiais pasikartoja balsai prieš pluralizmą, prieš etnines kultūras, tai kartojasi ir reiškiniai, kur etninės kultūros yra ne tik toleruojamos, bet ir remiamos... Jei Amerika paremia tautom laisvės siekiančius politinius organus, (kaip Pavergtos Europos Seimas, Laisvosios Europos tautiniai komitetai), tai Vokietijoje valdžios įstaigos paremia tautinių kultūrų institucijas) išlaiko Baltisches Forschungsinstitut, paremia Vasario 16 gimnaziją, paremia jaunimo stovyklas, o Vokietijos katalikų hierarchija sudarė finansinį pagrindą a. a. vyskupo P. Brazio įkurtai institucijai).

     Žodžiu, plataus gyvenimo srovė neduoda pagrindo išvadai, kad nacionaliniai elementai iš gyvenimo nyksta; neduoda pagrindo išvadai, kad nacionalinių elementų nereikia derinti su kitų tautų interesais. Priešingai — žmogus tebėra įleidęs šaknis į savo kilmės kamieną, o savo norais siekia būti naudingas “kiekvienam ir visiems” (“Darbininkas”, birželio 11).

Pas amerikiečius

Pamoka amerikiečiams:“Pagrindinė mano gyvenimo pamoka buvo didelė ir ryški. Tai pamoka, kad visose gyvenimo srityse atgyvenęs amerikiečių palinkimas užsispyrusiai išlikti nepriklausomiems labai apgailėtinai riboja, o kartais padaro juos net visiškai nenaudingus nei sau, nei visuomenei.

     1975 m. Jungtinės Amerikos Valstybės bus visai kitokios negu 1967 m. — bus dalis visiškai kitokio pasaulio. Vis dėlto mes turim jėgą, jei veiksim, žiūrėdami priekin ir naudodami savo galias planuoti, sudaryti geresnį kraštą, kur įvairios grupės dirbtų kartu, statydamos draugiškai ir konstruktyviai. Tam mums reikia ne tik naujų vadovų, bet ir didelės visuomenės išsilavinusių ir tikrai galvojančių piliečių, pasiryžusių šią didelę respubliką padaryti dar didesnę ir siekti, kad ji vaidintų vertingą vaidmenį tarptautiniame gyvenime” (Allan Nevins, 77 m. istorikas, žurnalistas, knygų autorius).

Trūksta vidinės dvasios:“Neseniai apžvelgdamas Amerikos civilizaciją (“Life”, 1967 m. gruodžio 7), anglas istorikas Arnold Toynbee pareiškė, kad viena amerikiečių silpnybė yra “mąstymo meno” arba “religijos vidinės dvasinės formos” praradimas. Dalinai dėl to, kad bažnyčios apleido šį krikščionybės aspektą, jauni amerikiečiai ėmė naudoti “drugs” (L.S.D., marijuaną — Red.) jų taip vadinamiems reikšmingiems religiniams pergyvenimams patirti. Bet, atrodo, dabar daug kas nustoja juos vartoti ir ima linkti į senas Tolimųjų Rytų kontempliatyvines religijas. Tikimės, kad netrukus jie atras autentišką misticizmą krikščionių tikėjimo centre” (“Christianity Today”, gegužės 24).

Pirm visko tikėjimas yra laikysena, kuri turi būti puoselėjama; ryžtas, reikalaujantis drąsos. Bet taipogi tikėjimas yra didi pasiūla, kuri žmogų padaro laisvą ir laimingą.

 Olandijos vyskupai

Apie hippies ir krikščionybe:“Kai kas sako, kad šis susvetimėjęs jaunimas bando perduoti mūsų generacijai svarbią pamoką. Bet man atrodo, kad iki šiol ta pamoka tebuvo keistokai neiškepusi... Šių dienų pasaulio neteisybėms panaikinti jie tesiūlo padalinti gėlių, o inteligentijai — išsijungti ir kapituliuoti”. Tai teįrodo, kad meilė be disciplinos nėra sėkminga.

     “Šios “mylėk” generacijos trumpalaikė filosofija pagrindinai skiriasi nuo ilgalaikės krikščionių religijos, kurioj yra absoliutų, teikiančių struktūrą, būtiną darniai visuomenei” (Dr. Graham Blaine, Harvardo Universiteto sveikatos tarnybos psichiatrijos vedėjas).

Vietnamo karo klausimu: “Pittsburgh Catholic” redaktorius Terry Brock apklausinėjo JAV katalikų vyskupijų laikraščius apie jų nusistatymą Vietnamo karo atžvilgiu. Iš 125 teatsakė 39 (manoma, kad neatsakiusiųjų dauguma neturi nusistatymo). Pagal T. Brock, iš atsakiusiųjų 7 yra “viščiukai” (t. y. apie karą nekomentuoja); 8 yra “pelėdos” (apie karą komentuoja, bet be savo nusistatymo); 7 yra “vanagai” ir “prezidento papūgos” (pasisako už karo tęsimą ir palaiko prezidentą Johnsoną); 5 yra “balandžiai” (teigia, kad amerikiečiai turi tuoj pat išeiti iš Vietnamo), o 12 yra “beveik balandžiai” (teigia, kad amerikiečiai turi netrukus Vietnamą palikti).

YRA ŽMONIŲ, KURIŲ NIEKAS NENORI

     Š. m. pradžioj įvykiai Kenijoj davė pagrindo nusiminti visiems tiems, kurie tiki, kad žmogus darosi geresnis ar bent jautresnis kitam žmogui. Šiuo atžvilgiu Kenija, Anglija ir Indija parodė, kad jų vadų deklaracijos apie žmogiškumą maža ko vertos.

     Kenija ne taip seniai buvo britų kolonija. Anglų valdymo laikais į kraštą pigios darbo jėgos vardan iš Indijos atkeldinta daug žmonių, kurie savo taupumu ir darbštumu išsimušė į pasiturinčių pirklių ir “profesionalų” luomą. Vietos gyventojų indai ne labai mėgstami. Kenijai tampant nepriklausoma, Anglijos vyriausybė leido indams likti Anglijos piliečiais, iškilmingai pasižadėdama, kad, reikalui esant, jie galės imigruoti į Angliją.

     Atėjo laikas pasižadėjimus vykdyti, nes Kenijos vyriausybė, vadovaujama Jomo Kenyatta negarbingai pasielgė indų atžvilgiu: tiems indams, kurie pasiliko britų pilietybę, nuo kovo mėnesio atimama teisė dirbti Kenijoj ir jie verčiami palikti kraštą. Daug indų jau Anglijoj, tačiau dar tokių Anglijos piliečių indų Kenijoj lieka apie 30,000. Anglijos vyriausybės reakcija buvo tikrai negarbinga: susirūpinta krašto padėtimi — indų banga padidintų rasinę įtampą ir paaštrintų ekonominę krizę (užsienio stebėtojai antrąjį argumentą neigia, nes didžioji Kenijos indų dauguma atvyktų į Angliją ne beturčiai), o susirūpinimas išreikštas nauju imigracijos įstatymu, kuris praktiškai sustabdo spalvotųjų imigraciją. Daug kilo protesto balsų ir Anglijoje; protestavo ir Canterbury arkivyskupas.

     Labai piktai reagavo Indijos parlamentas: keliami balsai, kad reikia pasitraukti iš Britų Tautų Lygos (Commonwealth), teisingai teigiama, kad anglai išbraukė “fair play” žodį iš savo žodyno. Tačiau protestas kiek dirbtinis, nes ir Indija atsisako priimti indus, kurie išmetami iš Kenijos...

     Ir kur šioje istorijoje rasime užuominas, kad žmogus žmogui turi būti brolis?

A. L.