VIETOJ PAMIDORŲ — “SATELITAI”

     Žiloj akmens amžiaus senovėj priešai buvo apmėtomi akmenimis; jau labiau išprūsėjusioj praeity — pamidorais. Dar vėliau, bent lietuvių išeivių visuomenėj — “kolaboranto” pavadinimais, o vėliausiai — “raudonaisiais satelitais”. Visai neseniai buvo sudarytas ir paštu išsiuntinėtas specialus eiliuotas sąrašas, kuriame Įtikinėjama, jog lietuvių išeivių visuomenėje nieko nebeliko — tik raudonieji “satelitai”, išskyrus tik tuos, kurie turi specialią misiją “satelitus” iššifruoti ir išvanoti. Apačioj spausdiname pavyzdžius iš to iššifruotųjų sąrašo. Norėdami prisidėti prie iššifruojamųjų medžioklės, pateikiame vieną charakteringą medžioklės epizodą, kažkaip čia atsitiktinai prisimindami kitą, aprašytą šio “L. L.” nr. 355 psl. “Kas atsivertė?”

IŠ “SATELITŲ” SĄRAŠO

Kad tėveliai-jėzuitai
Ir kiti vienuolių stonai
Retkarčiais jau padūmoja:
"Neblogai ir Marksas loja."

Ypač kai jau nuskambėjo.
Kad Lietuvon nustryksėjo
Vienas dvasiškas tėvelis,
Medų mėgstantis bernelis.

Tad supliuško mūs veikėjai.
Bendruomenių įkūrėjai,
Ir tuojau kapituliavo.
Užuot kovęsi lig galo.

NIEKŠYBĖS PASLAPTIS

     —    Jis “raudonas”.

     —    Kodėl?

     —    Todėl, kad jis pasakė: “Mylėkime Lietuvą!”

     —    Na, tai kas čia blogo? Juk reikia mylėti Lietuvą.

     —    Aha, matau, kad nieko nenusimanai... arba nuduodi. Nagi, pažiūrėk, kaip jis pasakė?

     —    O kaip?

     —    Nagi, jis padėjo kirti ne ant “mylėkime”, bet ant “Lietuvos”.

     —    Kaip tai?... Juk ir tas gerai. Juk reikia dėti kirti ant “Lietuvos”.

     —    Aha, čia ir slypi visa niekšybės paslaptis.

     —    Na, ką gi mes kita mylėti turime?

     —    Ogi ar tu dar nesuvoki?... Kokia yra dabar Lietuva?... “Raudona”... Tas, kas sako mylėti tai, kas “raudona”, yra pats “raudonas”.

     —    Bet palauk...

     —    Nėr ko laukti — aš visus demaskuoju! Aš dabar matau, kad ir tu “raudonas”, nes ir tu tvirtinai, kad reikia dėti kirtį ant “Lietuvos”. Aha, nepasislėpsi, brolyti...