KNYGOS

Skaitytojo žvilgsnis į premijuotą Vytauto Volerto romaną

     Su pirmaisiais savo romanais Vyt. Volertas įnešė mūsų išeivijos literatūron labai neįprasto, bet jau seniai reikalingo vėjo, būtent, didmiesčio buities. Nebe žaliuose laukuose, bet asfalto raizgynėse ir dangoraižių šešėly pynėsi tų knygų fabulos, o su problemomis grūmėsi veikėjai, kurių dauguma buvo net ne lietuviai. Nenuostabu, kad ir trečioji “Draugo” premijuota Volerto knyga “Sąmokslas” yra didmiesčio kasdienybės detalė: pikta, apgaulinga, skaudi ir žiauri neatlaidžioje kovoje už būvį.

     Tam, kuris įpratęs literatūrinės tikrovės ieškoti tik žmogaus - lietuvio bei jo lietuviškosios aplinkos arba gamtos santykyje, “Sąmokslas” atrodys labai svetimas. Tačiau gyvenimas bėga pirmyn, ir jo autoriui padiktuota dabartinės realybės atkarpa rodosi daug tikresnė už nebegrąžinamos praeities pašvaistes. Šiuo atžvilgiu Vyt. Volerto “Sąmokslas” maloni dovana mūsų knygų lentynai, kurioje dar vis per mažai veikalų, žvelgiančių į dabarties žmogų dabarties aplinkoje.

     “Sąmokslo” fabula — detalizuota fabriko vadovybės buitis: pirkimai, pardavimai, konkurencinė įtampa, finansavimo rūpesčiai, tvirtai įpinti į trijų pagrindinių veikėjų gyvenimus. O tie atskiri, atskirų ir labai skirtingų žmonių gyvenimai vėl tampriai rišasi. Visus tris jungia ne tik ta pati darbovietė, bet ir didelė pinigo meilė. Nors jų gyvenimo filosofija skiriasi (senasis fabrikantas Bill — “jei žmonės vargsta, reikia padėti, nes ir man padėjo...”; lietuvis “dypukas” Joe — “giliai tarp žmonių slėptis, tylėti — šių dienų išlikimo laidas”; George — “...visas pasaulis kovojo prieš jį... jį aukštybėms prigimtinę teisę atsinešusiam!”), tačiau visagalei mamonai jie lankstosi vienodai. Pinigas, kiekvieno savaip suprastas, vis dėlto yra jų gyvenimo tikslas. Jie visi trys nuolat siekia to skambančio pelno, nesuprasdami ir nematydami, kad “ne vien tik duona žmogus gyvas”. Kaip tik dėl to jų gyvenimas savotiškai tragiškas, jų laimėjimai — laikini.

     Visa tai ypač ryšku, sekant “Sąmoksle” George Hennessy žingsnius. Tai didybės manijos kankinamas žmogus, liguistai noris prasiveržti į “pirmąsias eiles”, į turtą ir prestižą ne kietu darbu, bet apgavystėmis. Jo meilė mamonai ryškiai viršija Bill ir Joe siekimus. George trokšta turto aistringai, nirtulingai, net skausmingai. O šis vis atstumia jį lyg neištikima meilužė, atitekdamas kitiems. Kitiems, George įsitikinimu, nevertiems tos laimės apgavikams, norintiems jį, prabangaus gyvenimo vertą George pražudyti, nužeminti, išjuokti. “Sąmokslas velkė! Jin buvo įsijungusi žmona, kaimynai, pažįstami. Visa aplinka. Net miręs Bill, seifo kombinaciją paslėpdamas, neužmiršo akmens kely paritinti...” (70 psl.).

     George yra ryškiausias “Sąmokslo” veikėjas. Jis užtektinai niekšingas, kad būtų įdomus, ir užtektinai žmogiškas, kad būtų įtikimas. George aistra atkakli, brutali, pilnai jį pavergusi. Todėl ir pats George tragiškas, pasigailėtinas. Jis vienas iš tų žmonių, kurie už savo nepasisekimus kaltina visą pasaulį, tik ne patys save. Jie niekuo nepatenkinti, o jų niršulys artimui pamažu vystosi į neapykantą. George Hennessy neapykanta darbdaviui Bill, bendradarbiui Joe, net savo žmonai ir pažįstamiems “Sąmokslo” puslapiuose auga, plečiasi tartum koks vėžys, vis giliau įsiėsdama į George dvasią ir jį patį pražudydama.

     Sąmokslo” kompozicija skaitytoją veda prie intrigos palaipsniui: autorius gausiai vartoja amerikiečių literatūroje pamėgtą “flash-back” —    žvilgsnį atgal. Tačiau tie žvilgsniai praeitin dažnai neišplaukia iš veikėjo dabarties, todėl atrodo lyg specialiai įterptos žinutės skaitytojo aiškumui. Kaip amerikiečiai sako, per daug “back” ir per mažai “flash” daro kroniką iš “flash-back”.

     Nežiūrint to, “Sąmokslas” yra dinamiška knyga. Veiksmo čia netrūksta. Su George atvykimu į Bill fabrikėlį, intriga mezgasi sklandžiai. Liguista George aistra “prasimušti” ir stoiškas Joe nepasidavlmas apgavystei susiremia įtemptam konflikte. Kaupiasi nirtulingai išgyventos George nesėkmės, savim nepasitikinčio Joe pasisekimai, kol greitu tempu riedą įvykiai atneša tragišką atomazgą.

     Visų romano įvykių netiesioginė priežastis —    senasis fabrikantas Bill. Jis ir miręs laiko pagrindinius romano veikėjus savo įtakoj tarytum užburtam rate. Vienam jų ta įtaka —- kelrodis, kitam — liepto galas, tačiau aišku, kad ir Joe, ir George likimas priklauso nuo senojo Bill.

“Sąmokslo” žmonės — pilkosios didmiesčio kasdienybės pilki eiliniai, bet giliai savyje slepia daug tragikos. Patiems gerai nesuprantant, juos triuškinančiai veikia rutinos monotonija, gimdanti apmaudą, pagiežą, pavydą. Jų gyvenimas, apribotas namais ir darboviete, be prošvaisčių, kuriu ieškot nesugeba kasdienybės užtrenkta dvasia; jų senatvė — vieniša ir apleista, žmogaus, daiktu tapusio, vegetavimas.

     Šios karčiosios viskam abejingo miesto-milžino detalės Vyt.Volerto romane autentiškos ir skaudžios. Autorius “Sąmokslo” veikėjų gyvenimo skaitytojui nepristato, nevaizduoja ir nepiešia: jis skaitytoją ten stumte įstumia ir laiko parbloškęs, leisdamas veikėjų aistroms siausti. Toks betarpiškas skaitytojo užangažavimas būtų romano stiprybė, jeigu jame nesijaustų per didelio autoriaus noro tą skaitytoją pritrenkt savo žvilgsniu į aprašomąjį įvykį ar asmenį.

     “Sąmokslo” stilius, mažų mažiausiai, irgi parbloškiantls. Jis sodrus kaip tropinis lietus ir tirštas lyg šiupinys, o kapoti sakiniai, paskubom sumestos mintys dažnai primena laikraštinę kroniką. Autoriaus žodingumas sukelia dirbtinumo įspūdį, o jo nirtulingi, permarginti, pertempti išsireiškimai miestiečių lūpose skamba nenatūraliai. Tokie sakiniai, kaip “rūpesčiu nukvaksėjusi žmona”, “George staugia nuskurdusiu šunim”, “tarsi šiaudų kūlys šnirpštė moteris”, “galvoje lyg kirmėlės vaikščioja”, “smegenis niežti” geriau tiktų Žemaitės Kurmeliui ar Katiliškio medkirčiams postringauti, negu didmiesčio vaikui George, kuris tikrai nematė šiaudų kūlio ir negirdėjo kaukiančio šuns.

     Peržvelgus tai, kas “Sąmoksle” skaitytojui kaip ledu pračiuožia, ir tai, kas gruodu perbraška, šis romanas savo ryškia veikėjų charakteristika, įtemptu veiksmu bei autentiška didmiesčio aplinka yra įdomus ir artimas. Tas sąmokslas, kurį liguistai išgyvena George Hennessy, argi ne kasdienybės sąmokslas prieš mus visus? Ar ne jis baudžiasi mus rutinoje paskandinti, pripratina pinigą garbinti kaip stabą, pakerpa polėkius, surambina dvasią? Šitą sąmokslą sunku iššifruoti laiku: daugelį jis užklumpa mirtinai, kaip George. Kai kurie iš jo pinklių vos vos išsprunka, kaip Joe. Gyvenant tų veikėjų laike ir aplinkybėse, “Sąmokslas”, nors ir ne literatūrinėm plonybėm, bet literatūrine tikrove kalbanti knyga.

Nijolė Jankutė

Vytautas Volertas. SĄMOKSLAS, premijuotas romanas. Aplanką piešė P. Jurkus, spausdino “Draugo” spaustuvė, 1968 m. Kaina 3.50 dol.