ANAPUS

Kaip okupantas, užimdamas kitą kraštą, informuoja anksčiau užimtuosius. Dėsniai patvirtinami spaudos ištraukomis iš sovietų okupuotos Lietuvos.

1.    Skelbia, kad visiškai ne okupuoja, bet "išlaisvina" ir suteikia pagalbą, gresiant pavojui iš kitų.

     “TASS-as įgaliotas pareikšti, kad Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos partiniai ir valstybiniai veikėjai kreipėsi į Tarybų Sąjungą ir kitas sąjungines valstybes ir paprašė suteikti broliškai Čekoslovakijos liaudžiai neatidėliotiną pagalbą, taip pat ir pagalbą ginkluotosiomis pajėgomis. Šį kreipimąsi padiktavo grėsmė, kurią kontrrevoliucinės jėgos, susimokiusios su socializmui priešiškomis užsienio jėgomis, sukėlė socialistinei santvarkai Čekoslovakijoje ir konstitucijos nustatytam valstybingumui.

     Tarybų Sąjungos vyriausybė ir sąjunginių šalių... vyriausybės... nusprendė patenkinti minėtą prašymą... Tarybų Sąjungos kariniai daliniai kartu su minėtų sąjunginių šalių kariniais daliniais rugpiūčio 21 d. įžengė į Čekoslovakijos teritoriją. Jie bus tuojau pat išvesti iš Čekoslovakijos..., kai tik... kilusi grėsmė bus pašalinta ir teisėta valdžia ras, jog nėra reikalo, kad šie kariniai daliniai toliau ten būtų” (“Tiesa”, 1968 m. rugpiūčio 22).

2.    Kai okupacinė kariuomenė jau krašte, tada, jei negalima krašto vadų pašalinti dėl jų populiarumo, tai jie ištempiami ''atviroms ir draugiškoms deryboms" "apsvarstyti savitarpiškai dominančių klausimų".

     “Rugpiūčio 23 d. į Maskvą apsvarstyti savitarpiškai dominančių klausimų draugiško oficialaus vizito atvyko Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos prezidentas Liudvikas Svoboda...

     Rugpiūčio 23 d. Maskvoje prasidėjo derybos tarp Čekoslovakijos delegacijos... ir TAKP bei Tarybinės vyriausybės vadovų.

     Derybos vyksta atvirai ir draugiškai” (“Tiesa”, rugpiūčio 24).

3.    Atsišaukimu kreipiamasi į krašto piliečius, kad jie sužinotų, jog "kariuomenė atėjo pas juos, kad niekas negalėtų atimti iš jūsų (jau atimtos?) laisvės". Bet tas atsišaukimas labiau taikomas anksčiau okupuotiems, kad ir jie to paties nepamirštų.

“Mūsų broliai čekai Ir slovakai!

     Atsakydamos į socializmo reikalui ištikimų vadovaujančių Čekoslovakijos partinių ir valstybinių veikėjų prašymą suteikti pagalbą, mes davėme nurodymą savo ginkluotosioms pajėgoms suteikti darbininkų klasei, visai Čekoslovakijos liaudžiai reikalingą paramą, ginant jos socialistinius iškovojimus, kuriems kelia grėsmę vis atkaklesnis vidaus ir tarptautinės reakcijos kėsinimasis...

     Broliškųjų sąjungininkų šalių kariuomenė atėjo pas jus, kad niekas negalėtų atimti Iš jūsų laisvės...”

(Bulgarijos, Lenkijos, TSRS, Vengrijos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos vyriausybių kreipimasis, atspausdintas “Tiesoj” rugpiūčio 24).

4. Okupuoto krašto gyventojams vis dar neįsitikinant, kad jie "išlaisvinti", okupantai vis labiau save įtikinėja, kad tikrai reikėjo juos išlaisvinti.

     “Iš Čekoslovakijos gaunamomis žiniomis, rugpiūčio 24 d. padėtis šalyje iš esmės nesikeitė. Tačiau, kaip jau buvo pranešta anksčiau, reakcinės jėgos nesiliauja mėginusios aštrinti politinę atmosferą, provokuoja incidentus, varo įnirtingą šmeižikišką propagandą prieš patriotines šalies jėgas ir socialistines valstybes.

     ... Kontrarevoliuciniai galvažudžiai mėgina kurstyti gyventojus prieš sąjungininkų armijų karius ir baugina dorus Čekoslovakijos gyventojus...

Šiomis aplinkybėmis ČSR darbo žmonėms vis labiau aiškėja, kodėl buvo reikalingi veiksmai, kurių ėmėsi broliškos šalys” (“Tiesa”, rugpiūčio 25).    

5. Kariuomenė padeda krašto gyventojams išsivaduoti ne tik nuo grėsmės, bet ir "nuo išankstinės neteisingos nuomonės".

     “Čekoslovakija gyvena savą darbo gyvenimą. Darbininkai ir valstiečiai vis aktyviau imasi vykdyti praktinius socializmo statybos uždavinius. Čia juos nuolat remia sąjunginės socialistinės šalys ir jų kariuomenė, laikinai esanti ČSR teritorijoje.

     Gaunama vis daugiau žinių, rodančių, kaip sąjunginių armijų kariai draugiškai bendrauja su gyventojais, kaip jie padeda dirbti Čekoslovakijos darbininkams ir valstiečiams. Kasdien ČSR gyventojai, palaipsniui išsivaduodami nuo išankstinės neteisingos nuomonės, kurią kurstė priešiška propaganda, vis labiau supranta kilnius sąjunginių armijų tikslus ir aukštus moralines bei politines jų kareivių ir karininkų savybes” (TASS-ELTA, “Tiesa”, rugsėjo 7).

*  *  *

     “Didelė garbė tarnauti Tarybų Sąjungos Ginkluotosiose Pajėgose. Nė viena kita pasaulio armija nėra nuėjusi tokio šlovingo, didvyriško kelio, kaip mūsų Tarybinė Armija...

     Praėjusios savaitės parodė, kaip laiku sąjunginės šalys nutarė suteikti pagalbą ir koks šis nutarimas buvo reikalingas. Priešiškos, kontrrevoliucinės jėgos Čekoslovakijoje, remiamos imperialistinės reakcijos, pradėjo pašėlusią ataką prieš Komunistų partiją ir jos vadovaujamą vaidmenį visuomenėje,... prieš Čekoslovakijos liaudies draugystę su Tarybų Sąjungos ir kitų socialistinių šalių tautomis” (“Tiesoj” rugsėjo 17 perspausdintas “Pravdos” vedamasis).

Išvada: Raudonoji Armija tikrai "nusipelno" to liaupsinimo, nes ne kas kitas, o tik ji "palaikė" ir "tebepalaiko" Čekoslovakijos "draugystę" su Tarybų Sąjunga ir kitomis socialistinių šalių tautomis.